14. Pos±lam±ºavapucch±niddeso
81. Yo at²ta½ ±disati, [icc±yasm± pos±lo]
anejo chinnasa½sayo;
p±ragu½ [p±rag³ (sy±. ka.)] sabbadhamm±na½, atthi pañhena ±gama½.
Yo at²ta½ ±disat²ti. Yoti yo so bhagav± sayambh³. An±cariyako pubbe ananussutesu dhammesu s±ma½ sacc±ni abhisambujjhi, tattha ca sabbaññuta½ patto, balesu ca vas²bh±va½. At²ta½ ±disat²ti bhagav± attano ca paresañca at²tampi ±disati, an±gatampi ±disati, paccuppannampi ±disati. Katha½ bhagav± attano at²ta½ ±disati? Bhagav± attano at²ta½ ekampi j±ti½ ±disati, dvepi j±tiyo ±disati, tissopi j±tiyo ±disati, catassopi j±tiyo ±disati, pañcapi j±tiyo ±disati, dasapi j±tiyo ±disati, v²sampi j±tiyo ±disati, ti½sampi j±tiyo ±disati, catt±l²sampi j±tiyo ±disati paññ±sampi j±tiyo ±disati, j±tisatampi…pe… j±tisahassampi… j±tisatasahassampi… anekepi sa½vaµµakappe… anekepi vivaµµakappe… anekepi sa½vaµµavivaµµakappe ±disati– “amutr±si½ eva½n±mo eva½gotto eva½vaººo evam±h±ro eva½sukhadukkhappaµisa½ved² evam±yupariyanto, so tato cuto amutra udap±di½; tatr±p±si½ eva½n±mo eva½gotto eva½vaººo evam±h±ro eva½sukhadukkhappaµisa½ved² evam±yupariyanto, so tato cuto idh³papanno”ti. Iti s±k±ra½ sa-uddesa½ anekavihita½ pubbeniv±sa½ ±disati. Eva½ bhagav± attano at²ta½ ±disati. Katha½ bhagav± paresa½ at²ta½ ±disati? Bhagav± paresa½ at²ta½ ekampi j±ti½ ±disati, dvepi j±tiyo ±disati…pe… anekepi sa½vaµµavivaµµakappe ±disati– “amutr±si eva½n±mo eva½gotto eva½vaººo evam±h±ro eva½sukhadukkhappaµisa½ved² evam±yupariyanto, so tato cuto amutra udap±di; tatr±p±si eva½n±mo eva½gotto eva½vaººo evam±h±ro eva½sukhadukkhappaµisa½ved² evam±yupariyanto, so tato cuto idh³papanno”ti. Iti s±k±ra½ sa-uddesa½ anekavihita½ pubbeniv±sa½ ±disati. Eva½ bhagav± paresa½ at²ta½ ±disati. Bhagav± pañca j±takasat±ni bh±santo attano ca paresañca at²ta½ ±disati, mah±pad±niyasuttanta½ [mah±dhaniyasutta½ (sy±.)] bh±santo attano ca paresañca at²ta½ ±disati, mah±sudassaniyasuttanta½ bh±santo attano ca paresañca at²ta½ ±disati, mah±govindiyasuttanta½ bh±santo attano ca paresañca at²ta½ ±disati, maghadeviyasuttanta½ bh±santo attano ca paresañca at²ta½ ±disati. Vuttañheta½ bhagavat±– “at²ta½ kho, cunda, addh±na½ ±rabbha tath±gatassa sat±nus±riñ±ºa½ [sat±nussariyañ±ºa½ (ka.) passa d². ni. 3.187] hoti. So y±vataka½ ±kaªkhati t±vataka½ anussarati. An±gatañca kho, cunda…pe… paccuppannañca kho, cunda, addh±na½ ±rabbha tath±gatassa bodhija½ ñ±ºa½ uppajjati– ‘ayamantim± j±ti, natthid±ni punabbhavo”’ti. Indriyaparopariyattañ±ºa½ [indriyaparopariyattiñ±ºa½ (ka.) aµµhakath± oloketabb±] tath±gatassa tath±gatabala½, satt±na½ ±say±nusayañ±ºa½ tath±gatassa tath±gatabala½, yamakap±µih²re ñ±ºa½ [yamakap±µihiriyañ±ºa½ (sy±.)] tath±gatassa tath±gatabala½, mah±karuº±sam±pattiy± ñ±ºa½ tath±gatassa tath±gatabala½, sabbaññutañ±ºa½ tath±gatassa tath±gatabala½, an±varaºañ±ºa½ tath±gatassa tath±gatabala½, sabbattha asaªgamappaµihataman±varaºañ±ºa½ tath±gatassa tath±gatabala½. Eva½ bhagav± attano ca paresañca at²tampi ±disati an±gatampi ±disati paccuppannampi ±disati ±cikkhati deseti paññapeti paµµhapeti vivarati vibhajati utt±n²karoti pak±set²ti– yo at²ta½ ±disati. Icc±yasm± pos±loti. Icc±ti padasandhi…pe… ±yasm±ti piyavacana½…pe… pos±loti tassa br±hmaºassa n±ma½…pe… abhil±poti– icc±yasm± pos±lo. Anejo chinnasa½sayoti ej± vuccati taºh±. Yo r±go s±r±go…pe… abhijjh± lobho akusalam³la½. S± ej± taºh± buddhassa bhagavato pah²n± ucchinnam³l± t±l±vatthukat± anabh±va½kat± ±yati½ anupp±dadhamm±. Tasm± buddho anejo. Ej±ya pah²natt± anejo. Bhagav± l±bhepi na iñjati…pe… dukkhepi na iñjati na calati na vedhati nappavedhati na sampavedhat²ti anejo. Chinnasa½sayoti sa½sayo vuccati vicikicch±. Dukkhe kaªkh±…pe… chambhitatta½ cittassa manovilekho. So sa½sayo buddhassa bhagavato pah²no chinno ucchinno samucchinno v³pasanto paµinissaggo paµippassaddho abhabbuppattiko ñ±ºaggin± da¹¹ho. Tasm± buddho chinnasa½sayoti– anejo chinnasa½sayo. P±ragu½ sabbadhamm±nanti bhagav± sabbadhamm±na½ abhiññ±p±rag³ pariññ±p±rag³ pah±nap±rag³ bh±van±p±rag³ sacchikiriy±p±rag³ sam±pattip±rag³ abhiññ±p±rag³ sabbadhamm±na½…pe… j±timaraºasa½s±ro natthi tassa punabbhavoti– p±rag³ sabbadhamm±na½. Atthi pañhena ±gamanti pañhena atthiko ±gatomhi…pe… “vahasseta½ bh±ran”ti– atthi pañhena ±gama½. Ten±ha so br±hmaºo–
“Yo at²ta½ ±disati, [icc±yasm± pos±lo]
anejo chinnasa½sayo;
p±ragu½ sabbadhamm±na½, atthi pañhena ±gaman”ti.
82. Vibh³tar³pasaññissa, sabbak±yappah±yino;
ajjhattañca bahiddh± ca, natthi kiñc²ti passato;
ñ±ºa½ sakk±nupucch±mi, katha½ neyyo tath±vidho.
Vibh³tar³pasaññiss±ti katam± r³pasaññ±? R³p±vacarasam±patti½ sam±pannassa v± upapannassa v± diµµhadhammasukhavih±rissa v± saññ± sañj±nan± sañj±nitatta½– aya½ r³pasaññ±. Vibh³tar³pasaññiss±ti catasso ar³pasam±pattiyo paµiladdhassa [l±bhissa (sy±.)] r³pasaññ± vibh³t± honti vigat± atikkant± samatikkant± v²tivatt±ti– vibh³tar³pasaññissa. Sabbak±yappah±yinoti sabbo tassa paµisandhiko r³pak±yo pah²no, tadaªgasamatikkam± vikkhambhanappah±nena pah²no tassa r³pak±yoti– sabbak±yappah±yino. Ajjhattañca bahiddh± ca, natthi kiñc²ti passatoti. Natthi kiñc²ti ±kiñcaññ±yatanasam±patti. Ki½k±raº±? Natthi kiñc²ti ±kiñcaññ±yatanasam±patti. Ya½ viññ±ºañc±yatanasam±patti½ sato sam±pajjitv± tato vuµµhahitv± taññeva viññ±ºa½ abh±veti, vibh±veti, antaradh±peti, “natthi kiñc²”ti passati– ta½k±raº± natthi kiñc²ti ±kiñcaññ±yatanasam±patt²ti– ajjhattañca bahiddh± ca natthi kiñc²ti passato. ѱºa½ sakk±nupucch±m²ti. Sakk±ti– sakko. Bhagav± sakyakul± pabbajitotipi sakko …pe… pah²nabhayabheravo vigatalomaha½sotipi sakko. ѱºa½ sakk±nupucch±m²ti tassa ñ±ºa½ pucch±mi, pañña½ pucch±mi, sambuddha½ pucch±mi. “K²disa½ ki½saºµhita½ ki½pak±ra½ ki½paµibh±ga½ ñ±ºa½ icchitabban”ti– ñ±ºa½ sakk±nupucch±mi. Katha½ neyyo tath±vidhoti katha½ so netabbo vinetabbo anunetabbo paññapetabbo nijjh±petabbo pekkhetabbo pas±detabbo? Katha½ tena [kathamassa (sy±.)] uttari ñ±ºa½ upp±detabba½? Tath±vidhoti tath±vidho t±diso tassaºµhito tappak±ro tappaµibh±go yo so ±kiñcaññ±yatanasam±pattil±bh²ti– katha½ neyyo tath±vidho. Ten±ha so br±hmaºo–
“Vibh³tar³pasaññissa, sabbak±yappah±yino;
ajjhattañca bahiddh± ca, natthi kiñc²ti passato;
ñ±ºa½ sakk±nupucch±mi, katha½ neyyo tath±vidho”ti.
83. Viññ±ºaµµhitiyo sabb±, [pos±l±ti bhagav±]
abhij±na½ tath±gato;
tiµµhantamena½ j±n±ti, dhimutta½ tappar±yaºa½.
Viññ±ºaµµhitiyo sabb±ti bhagav± abhisaªkh±ravasena catasso viññ±ºaµµhitiyo j±n±ti, paµisandhivasena satta viññ±ºaµµhitiyo j±n±ti. Katha½ bhagav± abhisaªkh±ravasena catasso viññ±ºaµµhitiyo j±n±ti? Vuttañheta½ bhagavat±– “r³pupaya½ [r³p³p±ya½ (sy±. ka.) passa sa½. ni. 3.53] v±, bhikkhave, viññ±ºa½ tiµµham±na½ tiµµheyya [tiµµhati (sy±. ka.)], r³p±rammaºa½ r³pappatiµµha½ nand³pasecana½ vuddhi½ vir³¼hi½ vepulla½ ±pajjeyya. Vedanupaya½ v±, bhikkhave…pe… saññupaya½ v±, bhikkhave…pe… saªkh±rupaya½ v±, bhikkhave, viññ±ºa½ tiµµham±na½ tiµµheyya, saªkh±r±rammaºa½ saªkh±rappatiµµha½ nand³pasecana½ vuddhi½ vir³¼hi½ vepulla½ ±pajjeyy±”ti. Eva½ bhagav± abhisaªkh±ravasena catasso viññ±ºaµµhitiyo j±n±ti. Katha½ bhagav± paµisandhivasena satta viññ±ºaµµhitiyo j±n±ti? Vuttañheta½ bhagavat±– “santi, bhikkhave, satt± n±nattak±y± n±nattasaññino– seyyath±pi manuss± ekacce ca dev± ekacce ca vinip±tik±. Aya½ paµham± viññ±ºaµµhiti. “Santi bhikkhave, satt± n±nattak±y± ekattasaññino, seyyath±pi dev± brahmak±yik± paµham±bhinibbatt±. Aya½ dutiy± viññ±ºaµµhiti. “Santi, bhikkhave, satt± ekattak±y± n±nattasaññino, seyyath±pi dev± ±bhassar±. Aya½ tatiy± viññ±ºaµµhiti. “Santi bhikkhave, satt± ekattak±y± ekattasaññino, seyyath±pi dev± subhakiºh±. Aya½ catutth² [catutth± (sy±.) passa a. ni. 7.44] viññ±ºaµµhiti. “Santi, bhikkhave, satt± sabbaso r³pasaññ±na½ samatikkam± paµighasaññ±na½ atthaªgam± n±nattasaññ±na½ amanasik±r±, ananto ±k±soti ±k±s±nañc±yatan³pag±. Aya½ pañcam² [pañcam± (sy±.)] viññ±ºaµµhiti. “Santi, bhikkhave, satt± sabbaso ±k±s±nañc±yatana½ samatikkamma, ananta½ viññ±ºanti viññ±ºañc±yatan³pag±. Aya½ chaµµh² [chaµµho (sy±.)] viññ±ºaµµhiti. “Santi, bhikkhave, satt± sabbaso viññ±ºañc±yatana½ samatikkamma, natthi kiñc²ti ±kiñcaññ±yatan³pag±. Aya½ sattam² [sattam± (sy±.)] viññ±ºaµµhiti”. Eva½ bhagav± paµisandhivasena satta viññ±ºaµµhitiyo j±n±t²ti– viññ±ºaµµhitiyo sabb±. Pos±l±ti bhagav±ti. Pos±l±ti bhagav± ta½ br±hmaºa½ n±mena ±lapati. Bhagav±ti g±rav±dhivacanameta½…pe… sacchik± paññatti, yadida½ bhagav±ti– pos±l±ti bhagav±. Abhij±na½ tath±gatoti. Abhij±nanti abhij±nanto vij±nanto paµivij±nanto paµivijjhanto tath±gato. Vuttañheta½ bhagavat±– “at²ta½ cepi kho, cunda, hoti abh³ta½ ataccha½ anatthasañhita½, na ta½ tath±gato by±karoti. At²ta½ cepi, cunda, hoti bh³ta½ taccha½ anatthasañhita½, tampi tath±gato na by±karoti. At²ta½ cepi kho, cunda, hoti bh³ta½ taccha½ atthasañhita½, tatra k±laññ³ tath±gato hoti tasseva pañhassa veyy±karaº±ya. An±gata½ cepi, cunda, hoti…pe… paccuppanna½ cepi, cunda, hoti abh³ta½ ataccha½ anatthasañhita½, na ta½ tath±gato by±karoti. Paccuppanna½ cepi, cunda, hoti bh³ta½ taccha½ anatthasañhita½, tampi tath±gato na by±karoti. Paccuppanna½ cepi, cunda, hoti bh³ta½ taccha½ atthasañhita½, tatra k±laññ³ tath±gato hoti tassa pañhassa veyy±karaº±ya. Iti kho, cunda, at²t±n±gatapaccuppannesu dhammesu tath±gato k±lav±d² bh³tav±d² atthav±d² dhammav±d² vinayav±d². Tasm± tath±gatoti vuccati. “Ya½ kho, cunda, sadevakassa lokassa sam±rakassa sabrahmakassa sassamaºabr±hmaºiy± paj±ya sadevamanuss±ya diµµha½ suta½ muta½ viññ±ta½ patta½ pariyesita½ anuvicarita½ manas± sabba½ ta½ tath±gatena abhisambuddha½. Tasm± tath±gatoti vuccati. Yañca, cunda, ratti½ tath±gato anuttara½ samm±sambodhi½ abhisambujjhati, yañca ratti½ anup±dises±ya nibb±nadh±tuy± parinibb±yati, ya½ etasmi½ antare bh±sati lapati niddisati sabba½ ta½ tatheva hoti no aññath±. Tasm± tath±gatoti vuccati. Yath±v±d², cunda, tath±gato tath±k±r²; yath±k±r² tath±v±d². Iti yath±v±d² tath±k±r², yath±k±r² tath±v±d². Tasm± tath±gatoti vuccati. Sadevake, cunda, loke sam±rake sabrahmake sassamaºabr±hmaºiy± paj±ya sadevamanuss±ya tath±gato abhibh³ anabhibh³to aññadatthudaso vasavatt². Tasm± tath±gatoti vuccat²”ti– abhij±na½ tath±gato. Tiµµhantamena½ j±n±t²ti bhagav± idhatthaññeva [idhaµµhaññeva (sy±.)] j±n±ti kamm±bhisaªkh±ravasena– “aya½ puggalo k±yassa bhed± para½ maraº± ap±ya½ duggati½ vinip±ta½ niraya½ upapajjissat²”ti. Bhagav± idhatthaññeva j±n±ti kamm±bhisaªkh±ravasena– “aya½ puggalo k±yassa bhed± para½ maraº± tiracch±nayoni½ upapajjissat²”ti. Bhagav± idhatthaññeva j±n±ti kamm±bhisaªkh±ravasena– “aya½ puggalo k±yassa bhed± para½ maraº± pettivisaya½ upapajjissat²”ti. Bhagav± idhatthaññeva j±n±ti kamm±bhisaªkh±ravasena– “aya½ puggalo k±yassa bhed± para½ maraº± manussesu uppajjissat²”ti. Bhagav± idhatthaññeva j±n±ti kamm±bhisaªkh±ravasena– “aya½ puggalo suppaµipanno k±yassa bhed± para½ maraº± sugati½ sagga½ loka½ upapajjissat²”ti. Vuttañheta½ bhagavat±– “idha pan±ha½, s±riputta, ekacca½ puggala½ eva½ cetas± ceto paricca paj±n±mi– ‘tath±ya½ puggalo paµipanno, tath± ca iriyati, tañca magga½ sam±r³¼ho, yath± k±yassa bhed± para½ maraº± ap±ya½ duggati½ vinip±ta½ niraya½ upapajjissat²’ti. “Idha pan±ha½, s±riputta, ekacca½ puggala½ eva½ cetas± ceto paricca paj±n±mi– ‘tath±ya½ puggalo paµipanno tath± ca iriyati tañca magga½ sam±r³¼ho, yath± k±yassa bhed± para½ maraº± tiracch±nayoni½ upapajjissat²’ti. “Idha pan±ha½, s±riputta, ekacca½ puggala½ eva½ cetas± ceto paricca paj±n±mi– ‘tath±ya½ puggalo paµipanno tath± ca iriyati tañca magga½ sam±r³¼ho, yath± k±yassa bhed± para½ maraº± pettivisaya½ upapajjissat²’ti. “Idha pan±ha½, s±riputta, ekacca½ puggala½ eva½ cetas± ceto paricca paj±n±mi– ‘tath±ya½ puggalo paµipanno tath± ca iriyati tañca magga½ sam±r³¼ho, yath± k±yassa bhed± para½ maraº± manussesu uppajjissat²’ti. “Idha pan±ha½, s±riputta, ekacca½ puggala½ eva½ cetas± ceto paricca paj±n±mi– ‘tath±ya½ puggalo paµipanno tath± ca iriyati tañca magga½ sam±r³¼ho, yath± k±yassa bhed± para½ maraº± sugati½ sagga½ loka½ upapajjissat²’ti. “Idha pan±ha½, s±riputta, ekacca½ puggala½ eva½ cetas± ceto paricca paj±n±mi– ‘tath±ya½ puggalo paµipanno tath± ca iriyati tañca magga½ sam±r³¼ho, yath± ±sav±na½ khay± an±sava½ cetovimutti½ paññ±vimutti½ diµµheva dhamme saya½ abhiññ± sacchikatv± upasampajja viharat²”’ti– tiµµhantamena½ j±n±ti. Dhimutta½ tappar±yaºanti. Dhimuttanti ±kiñcaññ±yatana½. Dhimuttanti vimokkhena dhimutta½ tatr±dhimutta½ tadadhimutta½ tad±dhipateyya½. Atha v±, bhagav± j±n±ti– “aya½ puggalo r³p±dhimutto sadd±dhimutto gandh±dhimutto ras±dhimutto phoµµhabb±dhimutto kul±dhimutto gaº±dhimutto ±v±s±dhimutto l±bh±dhimutto yas±dhimutto pasa½s±dhimutto sukh±dhimutto c²var±dhimutto piº¹ap±t±dhimutto sen±san±dhimutto gil±napaccayabhesajjaparikkh±r±dhimutto suttant±dhimutto vinay±dhimutto abhidhamm±dhimutto ±raññakaªg±dhimutto piº¹ap±tikaªg±dhimutto pa½suk³likaªg±dhimutto tec²varikaªg±dhimutto sapad±nac±rikaªg±dhimutto khalupacch±bhattikaªg±dhimutto nesajjikaªg±dhimutto yath±santhatikaªg±dhimutto paµhamajjh±n±dhimutto dutiyajjh±n±dhimutto tatiyajjh±n±dhimutto catutthajjh±n±dhimutto-±k±s±nañc±yatanasam±patt±dhimutto viññ±ºañc±yatanasam±patt±dhimutto ±kiñcaññ±yatanasam±patt±dhimutto nevasaññ±n±saññ±yatanasam±patt±dhimutto”tidhimutta½. Tappar±yaºanti ±kiñcaññ±yatanamaya½ tappar±yaºa½ kammapar±yaºa½ vip±kapar±yaºa½ kammagaruka½ paµisandhigaruka½ Atha v±, bhagav± j±n±ti– “aya½ puggalo r³papar±yaºo…pe… nevasaññ±n±saññ±yatanasam±pattipar±yaºo”ti– dhimutta½ tappar±yaºa½. Ten±ha bhagav±–
“Viññ±ºaµµhitiyo sabb±, [pos±l±ti bhagav±]
abhij±na½ tath±gato;
tiµµhantamena½ j±n±ti, dhimutta½ tappar±yaºan”ti.
84. ¾kiñcaññ±sambhava½ ñatv±, nandisa½yojana½ iti;
evameta½ abhiññ±ya, tato tattha vipassati;
eta½ ñ±ºa½ tatha½ tassa, br±hmaºassa vus²mato.
¾kiñcaññ±sambhava½ ñatv±ti ±kiñcaññ±sambhavoti vuccati ±kiñcaññ±yatanasa½vattaniko kamm±bhisaªkh±ro. ¾kiñcaññ±yatanasa½vattanika½ kamm±bhisaªkh±ra½ ±kiñcaññ±sambhavoti ñatv±, laggananti ñatv±, bandhananti ñatv±, palibodhoti ñatv± j±nitv± tulayitv± t²rayitv± vibh±vayitv± vibh³ta½ katv±ti– ±kiñcaññ±sambhava½ ñatv±. Nandisa½yojana½ it²ti nandisa½yojana½ vuccati ar³par±go. Ar³par±gena ta½ kamma½ lagga½ laggita½ palibuddha½ ar³par±ga½ nandisa½yojananti ñatv±, laggananti ñatv±, bandhananti ñatv±, palibodhoti ñatv± j±nitv± tulayitv± t²rayitv± vibh±vayitv± vibh³ta½ katv±. It²ti padasandhi padasa½saggo padap±rip³r² akkharasamav±yo byañjanasiliµµhat± pad±nupubbat±peta½ it²ti– nandisa½yojana½ iti. Evameta½ abhiññ±y±ti eva½ eta½ abhiññ±ya j±nitv± tulayitv± t²rayitv± vibh±vayitv± vibh³ta½ katv±ti– evameta½ abhiññ±ya. Tato tattha vipassat²ti. Tatth±ti ±kiñcaññ±yatana½ sam±pajjitv± tato vuµµhahitv± tattha j±te cittacetasike dhamme aniccato vipassati, dukkhato vipassati, rogato…pe… nissaraºato vipassati dakkhati oloketi nijjh±yati upaparikkhat²ti– tato tattha vipassati. Eta½ ñ±ºa½ tatha½ tass±ti eta½ ñ±ºa½ taccha½ bh³ta½ y±th±va½ avipar²ta½ tass±ti– eta½ ñ±ºa½ tatha½ tassa. Br±hmaºassa vus²matoti. Br±hmaºoti sattanna½ dhamm±na½ b±hitatt± br±hmaºo…pe… asito t±di pavuccate sa brahm±ti. Br±hmaºassa vus²matoti puthujjanakaly±ºa½ up±d±ya satta sekkh± appattassa pattiy± anadhigatassa adhigam±ya asacchikatassa sacchikiriy±ya vasanti sa½vasanti ±vasanti parivasanti; arah± vusitav± katakaraº²yo ohitabh±ro anuppattasadattho parikkh²ºabhavasa½yojano sammadaññ± vimutto; so vutthav±so ciººacaraºo…pe… j±timaraºasa½s±ro; natthi tassa punabbhavoti– br±hmaºassa vus²mato. Ten±ha bhagav±–
“¾kiñcaññ±sambhava½ ñatv±, nandisa½yojana½ iti;
evameta½ abhiññ±ya, tato tattha vipassati;
eta½ ñ±ºa½ tatha½ tassa, br±hmaºassa vus²mato”ti.
Saha g±th±pariyos±n±…pe… satth± me, bhante bhagav±, s±vakohamasm²ti.
Pos±lam±ºavapucch±niddeso cuddasamo.