[64] 4. Dur±j±naj±takavaººan±

M±su nandi icchati manti ida½ satth± jetavane viharanto eka½ up±saka½ ±rabbha kathesi. Eko kira s±vatthiv±s² up±sako t²su saraºesu pañcasu ca s²lesu patiµµhito buddham±mako, dhammam±mako, saªgham±mako, bhariy± panassa duss²l± p±padhamm±. Ya½ divasa½ micch±c±ra½ carati, ta½ divasa½ satak²tad±s² viya hoti, micch±c±rassa pana akatadivase s±min² viya hoti caº¹± pharus±. So tass± bh±va½ j±nitu½ na sakkoti, atha t±ya ubb±¼ho buddh³paµµh±na½ na gacchati. Atha na½ ekadivasa½ gandhapupph±d²ni ±d±ya ±gantv± vanditv± nisinna½ satth± ±ha– “ki½ nu kho tva½, up±saka, sattaµµha divase buddh³paµµh±na½ n±gacchas²”ti. Gharaº² me, bhante, ekasmi½ divase satak²tad±s² viya hoti, ekasmi½ divase s±min² viya caº¹± pharus±. Aha½ tass± bh±va½ j±nitu½ na sakkomi, sv±ha½ t±ya ubb±¼ho buddh³paµµh±na½ n±gacch±m²ti. Athassa vacana½ sutv± satth± “up±saka, ‘m±tug±massa bh±vo n±ma dujj±no’ti pubbepi te paº¹it± kathayi½su, tva½ pana ta½ bhavasaªkhepagatatt± sallakkhetu½ na sakkos²”ti vatv± tena y±cito at²ta½ ±hari.
At²te b±r±ºasiya½ brahmadatte rajja½ k±rente bodhisatto dis±p±mokkho ±cariyo hutv± pañca m±ºavakasat±ni sippa½ sikkh±peti. Atheko tiroraµµhav±siko br±hmaºam±ºavako ±gantv± tassa santike sippa½ uggaºhanto ek±ya itthiy± paµibaddhacitto hutv± ta½ bhariya½ katv± tasmi½yeva b±r±ºasinagare vasanto dve tisso vel±yo ±cariyassa upaµµh±na½ na gacchati. S± panassa bhariy± duss²l± p±padhamm±. Micch±c±ra½ ciººadivase d±s² viya hoti, aciººadivase s±min² viya hoti caº¹± pharus±. So tass± bh±va½ j±nitu½ asakkonto t±ya ubb±¼ho ±kulacitto ±cariyassa upaµµh±na½ na gacchati. Atha na½ sattaµµha divase atikkamitv± ±gata½ “ki½, m±ºava na paññ±yas²”ti ±cariyo pucchi. So “bhariy± ma½, ±cariya, ekadivasa½ icchati pattheti, d±s² viya nihatam±n± hoti. Ekadivasa½ s±min² viya thaddh± caº¹± pharus±, aha½ tass± bh±va½ j±nitu½ na sakkomi, t±ya ubb±¼ho ±kulacitto tumh±ka½ upaµµh±na½ n±gatomh²”ti. ¾cariyo “evameta½, m±ºava, itthiyo n±ma an±c±ra½ ciººadivase s±mika½ anuvattanti, d±s² viya nihatam±n± honti. An±ciººadivase pana m±natthaddh± hutv± s±mika½ na gaºenti. Eva½ itthiyo n±met± an±c±r± duss²l±, t±sa½ bh±vo n±ma dujj±no, t±su icchant²supi anicchant²supi majjhatteneva bhavitabban”ti vatv± tassov±davasena ima½ g±tham±ha–
64. “M± su nandi icchati ma½, m± su soci na micchati;
th²na½ bh±vo dur±j±no, macchassevodake gatan”ti.
Tattha m± su nandi icchati manti su-k±ro nip±tamatta½, “aya½ itth² ma½ icchati pattheti, mayi sineha½ karot²”ti m± tussi. M± su soci na micchat²ti “aya½ ma½ na icchat²”tipi m± soci, tass± iccham±n±ya nandi½, na iccham±n±ya ca soka½ akatv± majjhattova hoh²ti d²peti. Th²na½ bh±vo dur±j±noti itth²na½ bh±vo n±ma itthim±y±ya paµicchannatt± dur±j±no. Yath± ki½? Macchassevodake gatanti yath± macchassa gamana½ udakena paµicchannatt± dujj±na½, teneva so kevaµµe ±gate udakena gamana½ paµicch±detv± pal±yati, att±na½ gaºhitu½ na deti, evameva itthiyo mahantampi duss²lakamma½ katv± “maya½ evar³pa½ na karom±”ti attan± katakamma½ itthim±y±ya paµicch±detv± s±mike vañcenti Eva½ itthiyo n±met± p±padhamm± dur±j±n±, t±su majjhattoyeva sukhito hot²ti.
Eva½ bodhisatto antev±sikassa ov±da½ ad±si. Tato paµµh±ya so tass± upari majjhattova ahosi. S±pissa bhariy± “±cariyena kira me duss²labh±vo ñ±to”ti tato paµµh±ya na an±c±ra½ cari. S±pi tassa up±sakassa itth² “samm±sambuddhena kira mayha½ dur±c±rabh±vo ñ±to”ti tato paµµh±ya p±pakamma½ n±ma na ak±si.
Satth±pi ima½ dhammadesana½ ±haritv± sacc±ni pak±sesi, saccapariyos±ne so up±sako sot±pattiphale patiµµhahi, satth± anusandhi½ ghaµetv± j±taka½ samodh±nesi– “tad± jayampatik±yeva id±ni jayampatik±, ±cariyo pana ahameva ahosin”ti.

Dur±j±naj±takavaººan± catutth±.