Naruttamoti nar±na½ naresu v± uttamo pavaro seµµhoti naruttamo. Iddhibalanti ettha ijjhana½ iddhi nipphatti-atthena paµil±bhaµµhena ca iddhi. Atha v± ijjhanti t±ya satt± iddh± vuddh± ukka½sagat± hont²ti iddhi. S± pana dasavidh± hoti. Yath±ha–
“Iddhiyoti dasa iddhiyo. Katam± dasa? Adhiµµh±n± iddhi, vikubban± iddhi, manomay± iddhi, ñ±ºavipph±r± iddhi, sam±dhivipph±r± iddhi, ariy± iddhi, kammavip±kaj± iddhi, puññavato iddhi, vijj±may± iddhi, tattha tattha samm±payogapaccay± ijjhanaµµhena iddh²”ti (paµi. ma. 3.10).
T±sa½ ida½ n±natta½– pakatiy± eko bahuka½ ±vajjeti, sata½ v± sahassa½ v± ±vajjitv± ñ±ºena adhiµµh±ti “bahuko hom²”ti (paµi. ma. 3.10) eva½ vibhajitv± dassit± iddhi adhiµµh±navasena nipphannatt± adhiµµh±n± iddhi n±ma. Tass±yamattho– abhiññ±p±daka½ catutthajjh±na½ sam±pajjitv± tato vuµµh±ya sace sata½ icchati “sata½ homi, sata½ hom²”ti k±m±vacaraparikammacittehi parikamma½ katv± puna abhiññ±p±daka½ jh±na½ sam±pajjitv± tato vuµµh±ya puna ±vajjitv± adhiµµh±ti, adhiµµh±nacittena saheva sata½ hoti. Sahass±d²supi eseva nayo. Tattha p±dakajjh±nacitta½ nimitt±rammaºa½ parikammacitt±ni sat±rammaº±ni v± sahass±d²su aññatar±rammaº±ni v±, t±ni ca kho vaººavasena, no paººattivasena. Adhiµµh±nacittampi sat±rammaºameva, ta½ pana appan±citta½ viya gotrabhu-anantarameva uppajjati r³p±vacaracatutthajh±nika½ So pana pakativaººa½ vijahitv± kum±ravaººa½ v± dasseti n±gavaººa½ v± dasseti. Supaººavaººa½ v±…pe… vividhampi sen±by³ha½ v± dasset²ti (paµi. ma. 3.13) eva½ ±gat± iddhi pakativaººavijahanavik±ravasena pavattatt± vikubbaniddhi n±ma. “Idha bhikkhu imamh± k±y± añña½ k±ya½ abhinimmin±ti r³pi½ manomaya½ sabbaªgapaccaªgi½ ah²nindriyan”ti (paµi. ma. 3.14) imin± nayena ±gat± iddhi sar²rasseva abbhantare aññassa manomayassa sar²rassa nipphattivasena pavattatt± manomayiddhi n±ma. ѱºuppattito pubbe v± pacch± v± taªkhaºe v± tena attabh±vena paµilabhitabba-arahattañ±º±nubh±vena nibbatto viseso ñ±ºavipph±ro iddhi n±ma. ¾yasmato b±kulassa ca ±yasmato sa½kiccassa ca ñ±ºavipph±r± iddhi, tesa½ vatthu cettha kathetabba½ (a. ni. aµµha. 1.1.226). Sam±dhito pubbe v± pacch± v± taªkhaºe v± samath±nubh±vena nibbatto viseso sam±dhivipph±r± iddhi n±ma. ¾yasmato s±riputtassa sam±dhivipph±r± iddhi (ud±. 34), ±yasmato sañj²vassa sam±dhivipph±r± iddhi (ma. ni. 1.507), ±yasmato kh±ºukoº¹aññassa sam±dhivipph±r± iddhi (dha. pa. aµµha. 1.kh±ºukoº¹aññattheravatthu), uttar±ya up±sik±ya sam±dhivipph±r± iddhi (dha. pa. aµµha. 2.uttar±-up±sik±vatthu; a. ni. aµµha. 1.1.262), s±m±vatiy± up±sik±ya sam±dhivipph±r± iddh²ti (dha. pa. aµµha. 1.s±m±vat²vatthu; a. ni. aµµha. 1.1.260-261) tesa½ vatth³nettha kathetabb±ni, ganthavitth±radosaparih±rattha½ pana may± na vitth±rit±ni. Katam± ariy± iddhi? Idha bhikkhu sace ±kaªkhati “paµikk³le appaµikk³lasaññ² vihareyyan”ti appaµikk³lasaññ² tattha viharati, sace ±kaªkhati “appaµikk³le paµikk³lasaññ² vihareyyan”ti paµikk³lasaññ² tattha viharati…pe… upekkhako tattha viharati sato sampaj±noti (paµi. ma. 3.17). Ayañhi cetovasippatt±na½ ariy±na½yeva sambhavato ariy± iddhi n±ma. Katam± kammavip±kaj± iddhi? Sabbesa½ pakkh²na½ sabbesa½ dev±na½ paµhamakappik±na½ manuss±na½ ekacc±nañca vinip±tik±na½ veh±sagaman±dik± kammavip±kaj± iddhi n±ma. Katam± puññavato iddhi? R±j± cakkavatt² veh±sa½ gacchati saddhi½ caturaªginiy± sen±ya. Jaµilakassa gahapatissa as²tihattho suvaººapabbato nibbatti. Aya½ puññavato iddhi n±ma. Ghosakassa gahapatino (dha. pa. aµµha. 1.kumbhaghosakaseµµhivatthu) sattasu µh±nesu m±raºatth±ya upakkame katepi arogabh±vo puññavato iddhi. Meº¹akaseµµhissa (dha. pa. aµµha. 2.meº¹akaseµµhivatthu) aµµhakar²samatte padese sattaratanamay±na½ meº¹ak±na½ p±tubh±vo puññavato iddhi. Katam± vijj±may± iddhi? Vijj±dhar± vijja½ parijappitv± veh±sa½ gacchanti, ±k±se antalikkhe hatthimpi dassenti…pe… vividhampi sen±by³ha½ dassent²ti (paµi. ma. 3.18). ¾dinayappavatt± vijj±may± iddhi n±ma. Ta½ ta½ kamma½ katv± nibbatto viseso ‘samm±payogapaccay± ijjhanaµµhena iddh²’ti aya½ tattha tattha samm±payogapaccay± ijjhanaµµhena iddhi n±ma. Imiss± dasavidh±ya iddhiy± bala½ iddhibala½ n±ma, ida½ mayha½ iddhibala½ na j±nant²ti attho (visuddhi. 2.375 ±dayo). Paññ±balanti sabbalokiyalokuttaraguºavisesad±yaka½ arahattamaggapaññ±bala½ adhippeta½, tampi ete na j±nanti. Keci “channa½ as±dh±raºañ±º±nameta½ adhivacana½ paññ±balan”ti vadanti. Buddhabalanti ettha buddhabala½ n±ma buddh±nubh±vo, dasabalañ±º±ni v±. Tattha dasabalañ±º±ni n±ma µh±n±µµh±nañ±ºa½, at²t±n±gatapaccuppannakammavip±kaj±nanañ±ºa½, sabbatthag±minipaµipad±ñ±ºa½, anekadh±tun±n±dh±tulokaj±nanañ±ºa½, n±n±dhimuttikañ±ºa½, ±say±nusayañ±ºa½, jh±navimokkhasam±dhisam±patt²na½ sa½kilesavod±navuµµh±nesu yath±bh³tañ±ºa½, pubbeniv±s±nussatiñ±ºa½, cut³pap±tañ±ºa½, ±savakkhayañ±ºanti im±ni dasa. Imesa½ dasanna½ ñ±º±na½ adhivacana½ buddhabalanti. Edisanti ²disa½, ayameva v± p±µho. Hand±ti vavassaggatthe nip±to. Ahanti att±na½ niddisati. Ki½ vutta½ hoti? Yasm± panete mama ñ±tak± buddhabala½ v± buddhaguºe v± na j±nanti, kevala½ attano moghajiººabh±va½ niss±ya m±navasena sabbalokajeµµhaseµµha½ ma½ na vandanti. Tasm± tesa½ m±naketu atthi, ta½ bhañjitv± vandanattha½ buddhabala½ dasseyyanti vutta½ hoti. Dassayiss±m²ti dasseyya½. “Dassess±m²”ti ca p±µho, soyevattho. Buddhabalanti buddh±nubh±va½, buddhañ±ºavisesa½ v±. Anuttaranti niruttara½. Caªkamanti caªkamitabbaµµh±na½ vuccati. M±payiss±m²ti m±peyya½. “Caªkamana½ m±pess±m²”ti ca p±µho, soyevattho. Nabheti ±k±se. Sabbaratanamaº¹itanti sabbehi ratijananaµµhena ratanehi mutt±-maºi-ve¼uriya-saªkha-sil±-pav±¼a-rajata-suvaººa-mas±ragalla-lohitaªkehi dasahi dasahi maº¹ito alaªkato sabbaratanamaº¹ito, ta½ sabbaratanamaº¹ita½. “Nabhe ratanamaº¹itan”ti paµhanti keci. Atheva½ bhagavat± cintitamatte dasasahassacakkav±¼av±sino bhumm±dayo dev± pamuditahaday± s±dhuk±ramada½su. Tamattha½ pak±sentehi saªg²tik±rakehi– 6. “Bhumm± mah±r±jik± t±vati½s±, y±m± ca dev± tusit± ca nimmit±;
paranimmit± yepi ca brahmak±yik±, ±nandit± vipulamaka½su ghosan”ti.–
¾dig±th±yo µhapit±ti veditabb±.
Tattha bhumm±ti bhummaµµh±, p±s±ºapabbatavanarukkh±d²su µhit±. Mah±r±jik±ti mah±r±japakkhik±. Bhummaµµh±na½ devat±na½ sadda½ sutv± ±k±saµµhakadevat±, tato abbhaval±hak± devat±, tato uºhaval±hak± devat±, tato s²taval±hak± devat±, tato vassaval±hak± devat±, tato v±taval±hak± devat±, tato catt±ro mah±r±j±no, tato t±vati½s±, tato y±m±, tato tusit±, tato nimm±narat², tato paranimmitavasavatt², tato brahmak±yik±, tato brahmapurohit±, tato mah±brahm±no, tato paritt±bh±, tato appam±º±bh±, tato ±bhassar±, tato parittasubh±, tato appam±ºasubh±, tato subhakiºh±, tato vehapphal±, tato avih±, tato atapp±, tato sudass±, tato sudass², tato akaniµµh± devat± sadda½ sutv± mahanta½ sadda½ aka½su. Asaññino ca ar³p±vacarasatte ca µhapetv± sot±yatanapavattiµµh±ne sabbe devamanussan±g±dayo p²tivasa½ gatahaday± ukkuµµhisaddamaka½s³ti attho. ¾nandit±ti pamuditahaday±, sañj±tap²tisomanass± hutv±ti attho. Vipulanti puthula½. Atha satth± cintitasamanantarameva od±takasiºasam±patti½ sam±pajjitv±– “dasasu cakkav±¼asahassesu ±loko hot³”ti adhiµµh±si. Tena adhiµµh±nacittena saheva ±loko ahosi pathavito paµµh±ya y±va akaniµµhabhavan±. Tena vutta½– 7. “Obh±sit± ca pathav² sadevak±, puth³ ca lokantarik± asa½vut±;
tamo ca tibbo vihato tad± ahu, disv±na accheraka½ p±µih²ran”ti.
Tattha obh±sit±ti pak±sit±. Pathav²ti etth±ya½ pathav² catubbidh±– kakkha¼apathav², sasambh±rapathav², nimittapathav², sammutipathav²ti. T±su “katam± c±vuso, ajjhattik± pathav²dh±tu? Ya½ ajjhatta½ paccatta½ kakkha¼a½ kharigatan”ti-±d²su (vibha. 173) vutt± aya½ kakkha¼apathav² n±ma. “Yo pana bhikkhu pathavi½ khaºeyya v± khaº±peyya v±”ti-±d²su (p±ci. 85) vutt± sasambh±rapathav², ye ca kes±dayo v²sati koµµh±s±, ayoloh±dayo ca b±hir±; s±pi vaºº±d²hi sambh±rehi saddhi½ pathav²ti sasambh±rapathav² n±ma. “Pathav²kasiºameko sañj±n±t²”ti-±d²su (d². ni. 3.360) nimittapathav² “±rammaºapathav²”tipi vuccati. Pathav²kasiºajh±nal±bh² devaloke nibbatto ±gamanavasena “pathav²devo”ti n±ma½ labhati. Vuttañheta½– “±po ca dev± pathav²”ti-±d²su (d². ni. 2.340) aya½ sammutipathav², paññattipathav² n±m±ti veditabb±. Idha pana sasambh±rapathav² adhippet± (ma. ni. aµµha. 1.2 pathav²v±ravaººan±). Sadevak±ti sadevalok±. “Sadevat±”tipi p±µho atthi ce sundaratara½, sadevako manussaloko obh±sitoti attho. Puth³ti bah³. Lokantarik±ti asurak±yanarak±nameta½ adhivacana½, t± pana tiººa½ cakkav±¼±na½ antar± ek± lokantarik± hoti, tiººa½ sakaµacakk±na½ aññamañña½ ±hacca µhit±na½ majjhe ok±so viya ekeko lokantarikanirayo, parim±ºato aµµhayojanasahasso hoti. Asa½vut±ti heµµh± appatiµµh±. Tamo c±ti andhak±ro. Tibboti bahalo ghano. Candimas³riy±lok±bh±vato niccandhak±rova hoti. Vihatoti viddhasto. Tad±ti yad± pana bhagav± sattesu k±ruññata½ paµicca p±µih±riyakaraºattha½ ±loka½ phari, tad± so tamo tibbo lokantarik±su µhito, vihato viddhasto ahos²ti attho. Accherakanti acchar±paharaºayogga½, vimhayavasena aªgul²hi paharaºayogganti attho. P±µih²ranti paµipakkhaharaºato p±µih²ra½. Paµiharati satt±na½ diµµhim±nopagat±ni citt±n²ti v± p±µih²ra½, appasann±na½ satt±na½ pas±da½ paµi-±harat²ti v± p±µih²ra½. “P±µiheran”tipi p±µho, soyevattho. Ettha ±lokavidh±navisesasseta½ adhivacana½. Disv±na accheraka½ p±µih²ranti ettha dev± ca manuss± ca lokantarik±su nibbattasatt±pi ca ta½ bhagavato p±µih±riya½ disv± paramapp²tisomanassa½ agama½s³ti ida½ vacana½ ±haritv± attho daµµhabbo, itarath± na pubbena v± para½, na parena v± pubba½ yujjati. Id±ni na kevala½ manussalokesuyeva ±loko atthi, sabbattha tividhepi saªkh±rasattok±sasaªkh±te loke ±lokoyev±ti dassanattha½– 8. “Sadevagandhabbamanussarakkhase,