Tath± yampi ta½ atulaµµhena ratana½. Seyyathida½– rañño cakkavattissa cakkaratana½ uppajjati indan²lamaºimayan±bhi sattaratanamayasahass±ra½ pav±¼amayanemi, rattasuvaººamayasandhi, yassa dasanna½ dasanna½ ar±na½ upari eka½ muº¹±ra½ hoti v±ta½ gahetv± saddakaraºattha½, yena kato saddo sukusalappat±¼itapañcaªgikat³riyasaddo viya hoti. Yassa n±bhiy± ubhosu passesu dve s²hamukh±ni honti, abbhantara½ sakaµacakkasseva susira½, tassa katt± v± k±ret± v± natthi, kammapaccayena ututo samuµµh±ti. Ya½ r±j± dasavidha½ cakkavattivatta½ p³retv± tadahuposathe pannarase puººamadivase s²sa½nh±to uposathiko uparip±s±davaragato s²l±ni sodhento nisinno puººacanda½ viya s³riya½ viya ca uµµhenta½ passati, yassa dv±dasayojanato saddo suyyati, yojanato vaººo dissati, ya½ mah±janena “dutiyo maññe cando s³riyo v± uµµhito”ti ativiya kot³halaj±tena dissam±na½ nagarassa upari ±gantv± rañño antepurassa p±c²napasse n±ti-ucca½ n±tin²ca½ hutv± mah±janassa gandhapupph±d²hi p³jetu½ yuttaµµh±ne akkh±hata½ viya tiµµhati. Tadeva anubandham±na½ hatthiratana½ uppajjati, sabbaseto rattap±do sattappatiµµho iddhim± veh±saªgamo uposathakul± v± chaddantakul± v± ±gacchati. Uposathakul± ±gacchanto hi sabbajeµµho ±gacchati, chaddantakul± sabbakaniµµho sikkhitasikkho damath³peto. So dv±dasayojana½ parisa½ gahetv± sakalajambud²pa½ anusa½y±yitv± purep±tar±sameva saka½ r±jadh±ni½ ±gacchati. Tampi anubandham±na½ assaratana½ uppajjati, sabbaseto rattap±do k±kas²so muñjakeso val±hakassa r±jakul± ±gacchati. Sesamettha hatthiratanasadisameva. Tampi anubandham±na½ maºiratana½ uppajjati. So hoti maºi ve¼uriyo subho j±tim± aµµha½so suparikammakato ±y±mato cakkan±bhisadiso, vepullapabbat± ±gacchati, so caturaªgasamann±gatepi andhak±re rañño dhajaggato yojana½ obh±seti, yassobh±sena manuss± “div±”ti maññam±n± kammante payojenti, antamaso kunthakipillika½ up±d±ya passanti. Tampi anubandham±na½ itthiratana½ uppajjati. Pakati-aggamahes² v± hoti, uttarakuruto v± ±gacchati maddar±jakulato v±, atid²gh±dichadosavivajjit± atikkant± m±nusa½ vaººa½ appatt± dibba½ vaººa½, yass± rañño s²tak±le uºh±ni gatt±ni honti, uºhak±le s²t±ni, satadh± phoµitat³lapicuno viya samphasso hoti, k±yato candanagandho v±yati, mukhato uppalagandho, pubbuµµh±yit±di-anekaguºasamann±gat± ca hoti. Tampi anubandham±na½ gahapatiratana½ uppajjati rañño pakatikammakaro seµµhi, yassa cakkaratane uppannamatte dibba½ cakkhu p±tubhavati, yena samantato yojanamatte nidhi½ passati sass±mikampi ass±mikampi. So r±j±na½ upasaªkamitv± pav±reti “appossukko tva½, deva, hohi, aha½ te dhanena dhanakaraº²ya½ kariss±m²”ti. Tampi anubandham±na½ pariº±yakaratana½ uppajjati rañño pakatijeµµhaputto, cakkaratane uppannamatte atirekapaññ±veyyattiyena samann±gato hoti, dv±dasayojan±ya paris±ya cetas± citta½ parij±nitv± niggahapaggahasamattho hoti. So r±j±na½ upasaªkamitv± pav±reti– “appossukko tva½, deva, hohi, aha½ te rajja½ anus±siss±m²”ti. Ya½ v± panaññampi evar³pa½ atulaµµhena ratana½, yassa na sakk± tulayitv± t²rayitv± aggho k±tu½ “sata½ v± sahassa½ v± agghati koµi½ v±”ti. Tattha ekaratanampi buddharatanena sama½ natthi. Yadi hi atulaµµhena ratana½, tath±gatova ratana½. Tath±gato hi na sakk± s²lato v± sam±dhito v± paññ±d²na½ v± aññatarato kenaci tulayitv± t²rayitv± “ettakaguºo v± imin± samo v± sappaµibh±go v±”ti paricchinditu½. Eva½ atulaµµhen±pi tath±gatasama½ ratana½ natthi. Tath± yampi ta½ dullabhadassanaµµhena ratana½. Seyyathida½– dullabhap±tubh±vo r±j± cakkavatti cakk±d²ni ca tassa ratan±ni, tampi buddharatanena sama½ natthi. Yadi hi dullabhadassanaµµhena ratana½, tath±gatova ratana½, kuto cakkavatti-±d²na½ ratanatta½, y±ni ekasmi½yeva kappe anek±ni uppajjanti. Yasm± pana asaªkhyeyyepi kappe tath±gatasuñño loko hoti, tasm± tath±gato eva kad±ci karahaci uppajjanato dullabhadassano. Vutta½ ceta½ bhagavat± parinibb±nasamaye–
“Devat±, ±nanda, ujjh±yanti– ‘d³r± ca vatamha ±gat± tath±gata½ dassan±ya, kad±ci karahaci tath±gat± loke uppajjanti arahanto samm±sambuddh±, ajjeva rattiy± pacchime y±me tath±gatassa parinibb±na½ bhavissati, ayañca mahesakkho bhikkhu bhagavato purato µhito ov±rento, na maya½ labh±ma pacchime k±le tath±gata½ dassan±y±”’ti (d². ni. 2.200).
Eva½ dullabhadassanaµµhenapi tath±gatasama½ ratana½ natthi.
Tath± yampi ta½ anomasattaparibhogaµµhena ratana½. Seyyathida½– rañño cakkavattissa cakkaratan±di. Tañhi koµisatasahassadhan±nampi sattabh³mikap±s±davaratale vasant±nampi caº¹±lavenanes±darathak±rapukkus±d²na½ n²cakulik±na½ omakapuris±na½ supinantepi paribhogatth±ya na nibbattati. Ubhato suj±tassa pana rañño khattiyasseva parip³ritadasavidhacakkavattivattassa paribhogatth±ya nibbattanato anomasattaparibhoga½yeva hoti, tampi buddharatanena sama½ natthi. Yadi hi anomasattaparibhogaµµhena ratana½, tath±gatova ratana½. Tath±gato hi loke anomasattasammat±nampi anupanissayasampann±na½ vipar²tadassan±na½ p³raºakassap±d²na½ channa½ satth±r±na½ aññesañca evar³p±na½ supinantepi aparibhogo, upanissayasampann±na½ pana catuppad±yapi g±th±ya pariyos±ne arahattamadhigantu½ samatth±na½ nibbedhikañ±ºadassan±na½ b±hiyad±ruc²riyappabhut²na½ aññesañca mah±kulappasut±na½ mah±s±vak±na½ paribhogo. Te hi ta½ dassan±nuttariyasavan±nuttariyap±ricariy±nuttariy±d²ni s±dhent± tath± tath± paribhuñjanti. Eva½ anomasattaparibhogaµµhen±pi tath±gatasama½ ratana½ natthi. Yampi ta½ avisesato ratijananaµµhena ratana½. Seyyathida½– rañño cakkavattissa cakkaratana½. Tañhi disv± r±j± cakkavatti attamano hoti, evampi ta½ rañño rati½ janeti. Puna capara½ r±j± cakkavatti v±mena hatthena suvaººabhiªk±ra½ gahetv± dakkhiºena hatthena cakkaratana½ abbhukkirati “pavattatu bhava½ cakkaratana½, abhivijin±tu bhava½ cakkaratanan”ti. Tato cakkaratana½ pañcaªgika½ viya t³riya½ madhurassara½ niccharanta½ ±k±sena puratthima½ disa½ gacchati, anvadeva r±j± cakkavatti cakk±nubh±vena dv±dasayojanavitthiºº±ya caturaªginiy± sen±ya n±ti-ucca½ n±tin²ca½ uccarukkh±na½ heµµh±bh±gena, n²carukkh±na½ uparibh±gena, rukkhesu pupphaphalapallav±dipaºº±k±ra½ gahetv± ±gat±na½ hatthato paºº±k±rañca gaºhanto “ehi kho mah±r±j±”ti-evam±din± paramanipaccak±rena ±gate paµir±j±no “p±ºo na hantabbo”ti-±din± nayena anus±santo gacchati. Yattha pana r±j± bhuñjituk±mo v± div±seyya½ v± kappetuk±mo hoti, tattha cakkaratana½ ±k±s± otaritv± udak±disabbakiccakkhame same bh³mibh±ge akkh±hata½ viya tiµµhati. Puna rañño gamanacitte uppanne purimanayeneva sadda½ karonta½ gacchati, ya½ sutv± dv±dasayojanik±pi paris± ±k±sena gacchati. Cakkaratana½ anupubbena puratthima½ samudda½ ajjhog±hati, tasmi½ ajjhog±hante udaka½ yojanappam±ºa½ apagantv± bhitt²kata½ viya tiµµhati. Mah±jano yath±k±ma½ satta ratan±ni gaºh±ti. Puna r±j± suvaººabhiªk±ra½ gahetv± “ito paµµh±ya mama rajjan”ti udakena abbhukkiritv± nivattati. Sen± purato hoti, cakkaratana½ pacchato, r±j± majjhe. Cakkaratanassa osakkitosakkitaµµh±na½ udaka½ parip³rati. Eteneva up±yena dakkhiºapacchima-uttarepi samudde gacchati. Eva½ catuddisa½ anusa½y±yitv± cakkaratana½ tiyojanappam±ºa½ ±k±sa½ ±rohati. Tattha µhito r±j± cakkaratan±nubh±vena vijita½ pañcasataparittad²papaµimaº¹ita½ sattayojanasahassaparimaº¹ala½ pubbavideha½, tath± aµµhayojanasahassaparimaº¹ala½ uttarakuru½, sattayojanasahassaparimaº¹ala½yeva aparagoy±na½, dasayojanasahassaparimaº¹ala½ jambud²pañc±ti eva½ catumah±d²padvisahassaparittad²papaµimaº¹ita½ eka½ cakkav±¼a½ suphullapuº¹ar²kavana½ viya oloketi. Eva½ olokayato cassa anappik± rati uppajjati. Evampi ta½ cakkaratana½ rañño rati½ janeti, tampi buddharatanasama½ natthi. Yadi hi ratijananaµµhena ratana½, tath±gatova ratana½. Ki½ karissati eta½ cakkaratana½? Tath±gato hi yass± dibb±ya ratiy± cakkaratan±d²hi sabbehipi janit± cakkavattirati saªkhampi kalampi kalabh±gampi na upeti, tatopi ratito uttaritarañca paº²tatarañca attano ov±dappatikar±na½ asaªkhyeyy±nampi devamanuss±na½ paµhamajjh±narati½, dutiyatatiyacatutthapañcamajjh±narati½, ±k±s±nañc±yatanarati½, viññ±ºañc±yatana-±kiñcaññ±yatananevasaññ±n±saññ±yatanarati½, sot±pattimaggarati½, sot±pattiphalarati½, sakad±g±mi-an±g±mi-arahattamaggaphalaratiñca janeti. Eva½ ratijananaµµhen±pi tath±gatasama½ ratana½ natth²ti. Apica ratana½ n±meta½ duvidha½ hoti saviññ±ºaka½ aviññ±ºakañca. Tattha aviññ±ºaka½ cakkaratana½ maºiratana½, ya½ v± panaññampi anindriyabaddha½ suvaººarajat±di, saviññ±ºaka½ hatthiratan±di pariº±yakaratanapariyos±na½, ya½ v± panaññampi evar³pa½ indriyabaddha½. Eva½ duvidhe cettha saviññ±ºakaratana½ aggamakkh±yati. Kasm±? Yasm± aviññ±ºaka½ suvaººarajatamaºimutt±diratana½, saviññ±ºak±na½ hatthiratan±d²na½ alaªk±ratth±ya upan²yati. Saviññ±ºakaratanampi duvidha½ tiracch±nagataratana½, manussaratanañca. Tattha manussaratana½ aggamakkh±yati. Kasm±? Yasm± tiracch±nagataratana½ manussaratanassa opavayha½ hoti. Manussaratanampi duvidha½ itthiratana½, purisaratanañca. Tattha purisaratana½ aggamakkh±yati. Kasm±? Yasm± itthiratana½ purisaratanassa paric±rikatta½ ±pajjati. Purisaratanampi duvidha½ ag±rikaratana½, anag±rikaratanañca. Tattha anag±rikaratana½ aggamakkh±yati. Kasm±? Yasm± ag±rikaratanesu aggo cakkavatt²pi s²l±diguºayutta½ anag±rikaratana½ pañcapatiµµhitena vanditv± upaµµhahitv± payirup±sitv± ca dibbam±nusik± sampattiyo p±puºitv± ante nibb±nasampatti½ p±puº±ti. Eva½ anag±rikaratanampi duvidha½– ariyaputhujjanavasena. Ariyaratanampi duvidha½ sekkh±sekkhavasena. Asekkharatanampi duvidha½ sukkhavipassakasamathay±nikavasena, samathay±nikaratanampi duvidha½ s±vakap±ramippatta½, appattañca. Tattha s±vakap±ramippatta½ aggamakkh±yati. Kasm±? Guºamahantat±ya. S±vakap±ramippattaratanatopi paccekabuddharatana½ aggamakkh±yati. Kasm±? Guºamahantat±ya. S±riputtamoggall±nasadis±pi hi anekasat± s±vak± ekassa paccekabuddhassa guº±na½ satabh±gampi na upenti. Paccekabuddharatanatopi samm±sambuddharatana½ aggamakkh±yati. Kasm±? Guºamahantat±ya. Sakalampi hi jambud²pa½ p³retv± pallaªkena pallaªka½ ghaµµent± nisinn± paccekabuddh± ekassa samm±sambuddhassa guº±na½ neva saªkha½ na kala½ na kalabh±ga½ upenti. Vuttampi ceta½ bhagavat±– “y±vat±, bhikkhave, satt± apad± v±…pe… tath±gato tesa½ aggamakkh±yat²”ti-±di (sa½. ni. 5.139; a. ni. 4.34; 5.32; itivu. 90). Eva½ kenacipi pariy±yena tath±gatasama½ ratana½ natthi. Ten±ha bhagav± “na no sama½ atthi tath±gaten±”ti.