4. Potaliyasutta½
31. Eva½ me suta½– eka½ samaya½ bhagav± aªguttar±pesu viharati ±paºa½ n±ma aªguttar±p±na½ nigamo. Atha kho bhagav± pubbaºhasamaya½ niv±setv± pattac²varam±d±ya ±paºa½ piº¹±ya p±visi. ¾paºe piº¹±ya caritv± pacch±bhatta½ piº¹ap±tapaµikkanto yenaññataro vanasaº¹o tenupasaªkami div±vih±r±ya. Ta½ vanasaº¹a½ ajjhog±hetv± [ajjhogahetv± (s². sy±. ka½.), ajjhog±hitv± (p². ka.)] aññatarasmi½ rukkham³le div±vih±ra½ nis²di. Potaliyopi kho gahapati sampannaniv±sanap±vuraºo [p±puraºo (s². sy±. ka½.)] chattup±han±hi [chattup±hano (ka.)] jaªgh±vih±ra½ anucaªkamam±no anuvicaram±no yena so vanasaº¹o tenupasaªkami; upasaªkamitv± ta½ vanasaº¹a½ ajjhog±hetv± yena bhagav± tenupasaªkami; upasaªkamitv± bhagavat± saddhi½ sammodi. Sammodan²ya½ katha½ s±raº²ya½ v²tis±retv± ekamanta½ aµµh±si. Ekamanta½ µhita½ kho potaliya½ gahapati½ bhagav± etadavoca– “sa½vijjanti kho, gahapati, ±san±ni; sace ±kaªkhasi nis²d±”ti. Eva½ vutte, potaliyo gahapati “gahapativ±dena ma½ samaºo gotamo samud±carat²”ti kupito anattamano tuºh² ahosi. Dutiyampi kho bhagav±…pe… tatiyampi kho bhagav± potaliya½ gahapati½ etadavoca– “sa½vijjanti kho, gahapati, ±san±ni; sace ±kaªkhasi nis²d±”ti. “Eva½ vutte, potaliyo gahapati gahapativ±dena ma½ samaºo gotamo samud±carat²”ti kupito anattamano bhagavanta½ etadavoca– “tayida½, bho gotama, nacchanna½, tayida½ nappatir³pa½, ya½ ma½ tva½ gahapativ±dena samud±caras²”ti. “Te hi te, gahapati, ±k±r±, te liªg± te nimitt± yath± ta½ gahapatiss±”ti. “Tath± hi pana me, bho gotama, sabbe kammant± paµikkhitt±, sabbe voh±r± samucchinn±”ti. “Yath± katha½ pana te, gahapati, sabbe kammant± paµikkhitt±, sabbe voh±r± samucchinn±”ti? “Idha me, bho gotama, ya½ ahosi dhana½ v± dhañña½ v± rajata½ v± j±tar³pa½ v± sabba½ ta½ putt±na½ d±yajja½ niyy±ta½, tatth±ha½ anov±d² anupav±d² gh±sacch±danaparamo vihar±mi. Eva½ kho me [evañca me (sy±.), eva½ me (ka.)], bho gotama, sabbe kammant± paµikkhitt±, sabbe voh±r± samucchinn±”ti. “Aññath± kho tva½, gahapati, voh±rasamuccheda½ vadasi, aññath± ca pana ariyassa vinaye voh±rasamucchedo hot²”ti. “Yath± katha½ pana, bhante, ariyassa vinaye voh±rasamucchedo hoti? S±dhu me, bhante bhagav± tath± dhamma½ desetu yath± ariyassa vinaye voh±rasamucchedo hot²”ti. “Tena hi, gahapati, suº±hi, s±dhuka½ manasi karohi, bh±siss±m²”ti. “Eva½, bhante”ti kho potaliyo gahapati bhagavato paccassosi. 32. Bhagav± etadavoca– “aµµha kho ime, gahapati, dhamm± ariyassa vinaye voh±rasamucched±ya sa½vattanti. Katame aµµha? Ap±º±tip±ta½ niss±ya p±º±tip±to pah±tabbo; dinn±d±na½ niss±ya adinn±d±na½ pah±tabba½; saccav±ca½ [sacca½ v±ca½ (sy±.)] niss±ya mus±v±do pah±tabbo; apisuºa½ v±ca½ niss±ya pisuº± v±c± pah±tabb±; agiddhilobha½ niss±ya giddhilobho pah±tabbo; anind±rosa½ niss±ya nind±roso pah±tabbo; akkodh³p±y±sa½ niss±ya kodh³p±y±so pah±tabbo; anatim±na½ niss±ya atim±no pah±tabbo. Ime kho, gahapati, aµµha dhamm± sa½khittena vutt±, vitth±rena avibhatt±, ariyassa vinaye voh±rasamucched±ya sa½vattant²”ti. “Ye me [ye me pana (sy±. ka.)], bhante, bhagavat± aµµha dhamm± sa½khittena vutt±, vitth±rena avibhatt±, ariyassa vinaye voh±rasamucched±ya sa½vattanti, s±dhu me, bhante, bhagav± ime aµµha dhamme vitth±rena [vitth±retv± (ka.)] vibhajatu anukampa½ up±d±y±”ti. “Tena hi, gahapati, suº±hi, s±dhuka½ manasi karohi, bh±siss±m²”ti. “Eva½, bhante”ti kho potaliyo gahapati bhagavato paccassosi. Bhagav± etadavoca– 33. “‘Ap±º±tip±ta½ niss±ya p±º±tip±to pah±tabbo’ti iti kho paneta½ vutta½ kiñceta½ paµicca vutta½ Idha, gahapati, ariyas±vako iti paµisañcikkhati– ‘yesa½ kho aha½ sa½yojan±na½ hetu p±º±tip±t² assa½, tes±ha½ sa½yojan±na½ pah±n±ya samucched±ya paµipanno. Ahañceva [ahañce (?)] Kho pana p±º±tip±t² assa½, att±pi ma½ upavadeyya p±º±tip±tapaccay±, anuvicc±pi ma½ viññ³ [anuvicca viññ³ (s². sy±. p².)] garaheyyu½ p±º±tip±tapaccay±, k±yassa bhed± para½ maraº± duggati p±µikaªkh± p±º±tip±tapaccay±. Etadeva kho pana sa½yojana½ eta½ n²varaºa½ yadida½ p±º±tip±to. Ye ca p±º±tip±tapaccay± uppajjeyyu½ ±sav± vigh±tapari¼±h±, p±º±tip±t± paµiviratassa eva½sa te ±sav± vigh±tapari¼±h± na honti’. ‘Ap±º±tip±ta½ niss±ya p±º±tip±to pah±tabbo’ti– iti yanta½ vutta½ idameta½ paµicca vutta½. 34. “‘Dinn±d±na½ niss±ya adinn±d±na½ pah±tabban’ti iti kho paneta½ vutta½, kiñceta½ paµicca vutta½? Idha, gahapati, ariyas±vako iti paµisañcikkhati– ‘yesa½ kho aha½ sa½yojan±na½ hetu adinn±d±y² assa½, tes±ha½ sa½yojan±na½ pah±n±ya samucched±ya paµipanno. Ahañceva kho pana adinn±d±y² assa½, att±pi ma½ upavadeyya adinn±d±napaccay±, anuvicc±pi ma½ viññ³ garaheyyu½ adinn±d±napaccay±, k±yassa bhed± para½ maraº± duggati p±µikaªkh± adinn±d±napaccay±. Etadeva kho pana sa½yojana½ eta½ n²varaºa½ yadida½ adinn±d±na½. Ye ca adinn±d±napaccay± uppajjeyyu½ ±sav± vigh±tapari¼±h± adinn±d±n± paµiviratassa eva½sa te ±sav± vigh±tapari¼±h± na honti’. ‘Dinn±d±na½ niss±ya adinn±d±na½ pah±tabban’ti– iti yanta½ vutta½ idameta½ paµicca vutta½. 35. “‘Saccav±ca½ niss±ya mus±v±do pah±tabbo’ti iti kho paneta½ vutta½ kiñceta½ paµicca vutta½? Idha, gahapati, ariyas±vako iti paµisañcikkhati– ‘yesa½ kho aha½ sa½yojan±na½ hetu mus±v±d² assa½, tes±ha½ sa½yojan±na½ pah±n±ya samucched±ya paµipanno. Ahañceva kho pana mus±v±d² assa½, att±pi ma½ upavadeyya mus±v±dapaccay±, anuvicc±pi ma½ viññ³ garaheyyu½ mus±v±dapaccay±, k±yassa bhed± para½ maraº± duggati p±µikaªkh± mus±v±dapaccay±. Etadeva kho pana sa½yojana½ eta½ n²varaºa½ yadida½ mus±v±do Ye ca mus±v±dapaccay± uppajjeyyu½ ±sav± vigh±tapari¼±h±, mus±v±d± paµiviratassa eva½sa te ±sav± vigh±tapari¼±h± na honti’. ‘Saccav±ca½ niss±ya mus±v±do pah±tabbo’ti– iti yanta½ vutta½ idameta½ paµicca vutta½. 36. “‘Apisuºa½ v±ca½ niss±ya pisuº± v±c± pah±tabb±’ti iti kho paneta½ vutta½ kiñceta½ paµicca vutta½? Idha, gahapati, ariyas±vako iti paµisañcikkhati– ‘yesa½ kho aha½ sa½yojan±na½ hetu pisuºav±co assa½, tes±ha½ sa½yojan±na½ pah±n±ya samucched±ya paµipanno. Ahañceva kho pana pisuºav±co assa½, att±pi ma½ upavadeyya pisuºav±c±paccay± anuvicc±pi ma½ viññ³ garaheyyu½ pisuºav±c±paccay±, k±yassa bhed± para½ maraº± duggati p±µikaªkh± pisuºav±c±paccay±. Etadeva kho pana sa½yojana½ eta½ n²varaºa½ yadida½ pisuº± v±c±. Ye ca pisuºav±c±paccay± uppajjeyyu½ ±sav± vigh±tapari¼±h±, pisuº±ya v±c±ya paµiviratassa eva½sa te ±sav± vigh±tapari¼±h± na honti’. ‘Apisuºa½ v±ca½ niss±ya pisuº± v±c± pah±tabb±’ti– iti yanta½ vutta½ idameta½ paµicca vutta½. 37. “‘Agiddhilobha½ niss±ya giddhilobho pah±tabbo’ti iti kho paneta½ vutta½, kiñceta½ paµicca vutta½? Idha, gahapati, ariyas±vako iti paµisañcikkhati– ‘yesa½ kho aha½ sa½yojan±na½ hetu giddhilobh² assa½, tes±ha½ sa½yojan±na½ pah±n±ya samucched±ya paµipanno. Ahañceva kho pana giddhilobh² assa½, att±pi ma½ upavadeyya giddhilobhapaccay±, anuvicc±pi ma½ viññ³ garaheyyu½ giddhilobhapaccay±, k±yassa bhed± para½ maraº± duggati p±µikaªkh± giddhilobhapaccay±. Etadeva kho pana sa½yojana½ eta½ n²varaºa½ yadida½ giddhilobho. Ye ca giddhilobhapaccay± uppajjeyyu½ ±sav± vigh±tapari¼±h±, giddhilobh± paµiviratassa eva½sa te ±sav± vigh±tapari¼±h± na honti’. ‘Agiddhilobha½ niss±ya giddhilobho pah±tabbo’ti– iti yanta½ vutta½ idameta½ paµicca vutta½. 38. “‘Anind±rosa½ niss±ya nind±roso pah±tabbo’ti iti kho paneta½ vutta½, kiñceta½ paµicca vutta½? Idha, gahapati, ariyas±vako iti paµisañcikkhati– ‘yesa½ kho aha½ sa½yojan±na½ hetu nind±ros² assa½, tes±ha½ sa½yojan±na½ pah±n±ya samucched±ya paµipanno. Ahañceva kho pana nind±ros² assa½, att±pi ma½ upavadeyya nind±rosapaccay±, anuvicc±pi ma½ viññ³ garaheyyu½ nind±rosapaccay±, k±yassa bhed± para½ maraº± duggati p±µikaªkh± nind±rosapaccay±. Etadeva kho pana sa½yojana½ eta½ n²varaºa½ yadida½ nind±roso. Ye ca nind±rosapaccay± uppajjeyyu½ ±sav± vigh±tapari¼±h±, anind±rosissa eva½sa te ±sav± vigh±tapari¼±h± na honti’. ‘Anind±rosa½ niss±ya nind±roso pah±tabbo’ti– iti yanta½ vutta½ idameta½ paµicca vutta½. 39. “‘Akkodh³p±y±sa½ niss±ya kodh³p±y±so pah±tabbo’ti iti kho paneta½ vutta½, kiñceta½ paµicca vutta½? Idha, gahapati, ariyas±vako iti paµisañcikkhati– ‘yesa½ kho aha½ sa½yojan±na½ hetu kodh³p±y±s² assa½, tes±ha½ sa½yojan±na½ pah±n±ya samucched±ya paµipanno. Ahañceva kho pana kodh³p±y±s² assa½, att±pi ma½ upavadeyya kodh³p±y±sapaccay± anuvicc±pi ma½ viññ³ garaheyyu½ kodh³p±y±sapaccay±, k±yassa bhed± para½ maraº± duggati p±µikaªkh± kodh³p±y±sapaccay±. Etadeva kho pana sa½yojana½ eta½ n²varaºa½ yadida½ kodh³p±y±so. Ye ca kodh³p±y±sapaccay± uppajjeyyu½ ±sav± vigh±tapari¼±h±, akkodh³p±y±sissa eva½sa te ±sav± vigh±tapari¼±h± na honti’. ‘Akkodh³p±y±sa½ niss±ya kodh³p±y±so pah±tabbo’ti– iti yanta½ vutta½ idameta½ paµicca vutta½. 40. “‘Anatim±na½ niss±ya atim±no pah±tabbo’ti iti kho paneta½ vutta½, kiñceta½ paµicca vutta½? Idha, gahapati, ariyas±vako iti paµisañcikkhati– ‘yesa½ kho aha½ sa½yojan±na½ hetu atim±n² assa½, tes±ha½ sa½yojan±na½ pah±n±ya samucched±ya paµipanno. Ahañceva kho pana atim±n² assa½, att±pi ma½ upavadeyya atim±napaccay±, anuvicc±pi ma½ viññ³ garaheyyu½ atim±napaccay±, k±yassa bhed± para½ maraº± duggati p±µikaªkh± atim±napaccay±. Etadeva kho pana sa½yojana½ eta½ n²varaºa½ yadida½ atim±no. Ye ca atim±napaccay± uppajjeyyu½ ±sav± vigh±tapari¼±h±, anatim±nissa eva½sa te ±sav± vigh±tapari¼±h± na honti’. ‘Anatim±na½ niss±ya atim±no pah±tabbo’ti– iti yanta½ vutta½ idameta½ paµicca vutta½. 41. “Ime kho, gahapati, aµµha dhamm± sa½khittena vutt±, vitth±rena vibhatt± [avibhatt± (sy±. ka.)], ye ariyassa vinaye voh±rasamucched±ya sa½vattanti; na tveva t±va ariyassa vinaye sabbena sabba½ sabbath± sabba½ voh±rasamucchedo hot²”ti. “Yath± katha½ pana, bhante, ariyassa vinaye sabbena sabba½ sabbath± sabba½ voh±rasamucchedo hoti? S±dhu me, bhante, bhagav± tath± dhamma½ desetu yath± ariyassa vinaye sabbena sabba½ sabbath± sabba½ voh±rasamucchedo hot²”ti. “Tena hi, gahapati, suº±hi, s±dhuka½ manasi karohi, bh±siss±m²”ti. “Eva½, bhante”ti kho potaliyo gahapati bhagavato paccassosi. Bhagav± etadavoca–