10. Liªgattayamissakan±mikapadam±l±
Adhik³nakato ceka-kkharato ca ito para½;
t²ºi liªg±ni missetv±, padam±laman±kula½.
N±n±sukhumasaªketa-gatesvatthesu viññuna½;
gambh²rabuddhic±rattha½, pavakkh±mi yath±bala½.
Itth² th² ca pabh± bh± ca, gir± r± pavana½ vana½;
udakañca daka½ kañca, vitakko iti c±dayo.
Bh³ bh³mi ceva arañña½, araññ±n²ti c±dayo;
paññ± paññ±ºa½ ñ±ºañca, icc±d² ca tidh± siyu½.
Ko vi s± ceva bh± r± ca, th² dh² ku bh³ tatheva ka½;
kha½ go mo m± ca sa½ ya½ ta½, kimicc±d² ca ekik±ti.
Aya½ liªgattayamissako n±mikapadam±l±-uddeso. Tatra itth², itth², itthiyo. Itthi½…pe… bhotiyo itthiyo. Th² th², thiyo. Thi½, th², thiyo. Thiy±, th²hi, th²bhi. Thiy±, th²na½. Thiy±, th²hi, th²bhi. Thiy±, th²na½. Thiy±, thiya½, th²su. Bhoti thi, bhotiyo th², bhotiyo thiyo. Ettha–
“Kukkuµ± maºayo daº¹±, thiyo ca puññalakkhaº±;
uppajjanti ap±passa, katapuññassa jantuno;
thiy± guyha½ na sa½seyya. Th²na½ bh±vo dur±j±no”ti
¾d²ni nidassanapad±ni.
Pabh±, pabh±, pabh±yo. Pabha½…pe… bhotiyo pabh±yo. Bh±, bh±, bh±yo. Bha½, bh±, bh±yo. Bh±ya, bh±hi, bh±bhi. Bh±ya, bh±na½. Bh±ya, bh±hi, bh±bhi. Bh±ya, bh±na½. Bh±ya, bh±ya½, bh±su. Bhoti bhe, bhotiyo bh±, bhotiyo bh±yo. Ettha ca “bh±karo bh±nu”icc±d²ni nidassanapad±ni. Gir± gir±, gir±yo. Gira½…pe… bhotiyo gir±yo. “V±c± gir± byappatho. Ye voha½ kittayiss±mi, gir±hi anupubbaso”ti im±ni gir±saddassa itthiliªgabh±ve nidassanapad±ni. Suvaººav±cako r±saddo pulliªgo, idha pana saddav±cako r±saddo itthiliªgo. R±, r±, r±yo. Ra½, r±, r±yo. R±ya, r±hi, r±bhi. R±ya, r±na½. R±ya, r±hi, r±bhi. R±ya, r±na½. R±ya, r±ya½, r±su. Bhoti re, bhotiyo r±, bhotiyo r±yo. R± vuccati saddo. Aggaññasuttaµ²k±yañhi “r± saddo tiyati chijjati etth±ti ratti, satt±na½ saddassa v³pasamak±lo”ti vutta½. Tasm± r±saddassa saddav±cakatte “ratt²”ti pada½ nidassana½. Pavana½, pavan±ni, pavan±. Pavana½, pavan±ni, pavane. Vana½, van±ni, van±. Vana½, van±ni, vane. Sesa½ sabba½ neyya½. Pavana vanasadd± kad±ci sam±natth± kad±ci bhinnatth±. Te hi araññav±cakatte sam±natth± “te dhamme parip³rento, pavana½ p±visi½ tad±. Saputto p±visi½ vanan”ti-±d²su. Yath±kkama½ pana te v±yutaºh±vanav±cakatte bhinnatth± “paramaduggandhapavanavicarite. Chetv± vanañca vanatha½, nibban± hotha bhikkhavo”ti-±d²su. Udaka½, udak±ni, udak±. Udaka½, udak±ni, udake. Daka½, dak±ni, dak±. Daka½, dak±ni, dake. Sesa½ sabba½ neyya½. “Ambapakka½ daka½ s²ta½. Thalaj± dakaj± pupph±”ti-±d²nettha nidassanapad±ni. “N²loda½ vanamajjhato. Mahodadhi. Udabindunip±tena, udakumbhopi p³rat²”ti p±¼ippadesesu pana sam±santagatan±matt± udasaddeneva udakattho vutto “rittass±dan”ti vattabbaµµh±ne “rittassan”ti saddena rittass±dattho viya. P±¼iyañhi kevalo udasaddo na diµµhapubbo. Atthi ce, suµµhu manasi k±tabbo. Ka½, k±ni, k±. Ka½, k±ni, ke. Kena, kehi, kebhi. Kassa, k±na½. K±, kasm±, kamh±, kehi, kebhi. Kassa, k±na½. Ke, kasmi½, kamhi, kesu. Bho ka, bhavanto k±, bhavanto k±ni. Bhosaddena v± bahuvacana½ yojetabba½ “bho k±ni, bho k±”ti. Ettha ka½ vuccati udaka½ s²sa½ sukhañca. Atra “kant±ro kandaro kevaµµ± kes± karuº± n±ko”ti-±d²ni payog±ni veditabb±ni. Tatra kant±roti ka½ vuccati udaka½, tena taritabbo atikkamitabboti kant±ro, nirudakappadeso. Corakant±ranti-±d²su pana r³¼hiy± duggamanaµµh±nepi kant±rasaddo pavattat²ti daµµhabba½. Kandaroti etth±pi ka½ vuccati udaka½, tena d±rito bhinnoti kandaro. Kevaµµ±ti-±d²su pana ke udake vattanato gahaºattha½ pavattanato kevaµµ±. Ke s²se senti uppajjant²ti kes±. Ka½ sukha½ rundhat²ti karuº±. N±koti saggo. Kanti hi sukha½, na ka½ aka½, dukkha½, ta½ natthi etth±ti n±koti attho gahetabbo Yathettha itth²sadd±d²na½ n±mikapadam±l± yojit±, eva½ “vitakko vic±ro ±bh± pad²po”ti-±d²nampi yojetabb±. Bh³, bh³, bhuyo. Bhu½, bh³, bhuyo. Bhuy±, bh³hi, bh³bhi. Bhuy±, bh³na½. Bhuy±, bh³hi, bh³bhi. Bhuy±, bh³na½. Bhuy±, bhuya½, bh³su. Bhoti bhu, bhotiyo bh³, bhotiyo bhuyo. Ettha ca “bh³ruho bh³p±lo bh³bhujo bh³talan”ti nidassanapad±ni.
Bh³mi, bh³m², bh³miyo; sesa½ vitth±retabba½;
arañña½, araññ±ni, araññ±. Sesa½ vitth±retabba½.
Araññ±n² vuccati mah±-arañña½, “gahapat±n²”ti padamiva in²paccayavasena s±dhetabba½ pada½ itthiliªgañca. “Araññ±n²”ti hi aµµhakath±p±µhopi dissati. Araññ±n², araññ±n², araññ±niyo. Araññ±ni½, araññ±n², araññ±niyo. Araññ±niy±, araññ±n²hi, araññ±n²bhi. Araññ±niy±, araññ±n²na½. Araññ±niy±, araññ±n²hi, araññ±n²bhi. Araññ±niy±, araññ±n²na½. Araññ±niy±, araññ±niya½, araññ±n²su. Bhoti araññ±ni, bhotiyo araññ±n², bhotiyo araññ±niyo. Yathettha uttar±dhikavasena yojit±, eva½ “sabh±, sabh±yan”ti-±d²supi yojetabb±. Sabh±yanti sabh± eva liªgabyattayavasena pana eva½ vutta½. “Sabh±ye v± dv±ram³le v± vatthabban”ti p±¼i ettha nidassana½. Paññ±, paññ±, paññ±yo. Pañña½, paññ±, paññ±yo. Paññ±ya. Paññ±ºa½, paññ±º±ni, paññ±º±. Paññ±ºa½, paññ±º±ni, paññ±ºe. Paññ±ºena. “Tath± hi bhante bhagavato s²lapaññ±ºa½. S±dhu paññ±ºav± naro”ti-±d²nettha nidassanapad±ni. ѱºa½, ñ±º±ni, ñ±º±. ѱºa½, ñ±º±ni, ñ±ºe. ѱºena. Sesa½ sabba½ neyya½. “Aggi aggini gini”icc±d²supi uttar±dhikavasena n±mikapadam±l± yojetabb±. Ko v² s±d²supi ekakkharesu ko vuccati brahm± v±to ca sar²rañca, tassa tabb±cakatte ime payog±. Seyyathida½?
“Jinena yena ±n²ta½, lokassa amita½ hita½;
tassa p±dambuja½ vande, kamo¼i-alisevita½.
Kakudharukkho. Karajak±yo” iccevam±dayo. Tattha kamo¼i-alisevitanti vandant±na½ anekasat±na½ brahm±na½ mo¼ibhamarasevitanti kavayo icchanti. Kakudharukkhoti ettha pana ko vuccati v±to, tassa yo kujjhati, v±tarog±panayanavasena ta½ niv±reti, tasm± so rukkho kakudhoti vuccat²bhi ±cariy±. Karajak±yoti ettha tu ko vuccati sar²ra½, tattha pavatto rajo karajo. Ki½ ta½ Sukkasoºita½. Tañhi “r±go rajo, na ca pana reºu vuccat²”ti eva½ vuttar±garajaphalatt± sar²rav±cakena kasaddena visesetv± phalavoh±rena “karajo”ti vuccati. Tena sukkasoºitasaªkh±tena karajena sambh³to k±yo karajak±yoti ±cariy±. Tath± hi “k±yo m±t±pettikasambhavo”ti vutto, mah±-assap³rasuttaµ²k±ya½ pana “kariyati gabbh±saye khipiyat²ti karo, sambhavo. Karato j±toti karajo, m±t±pettikasambhavoti attho. M±tu-±d²na½ saºµh±panavasena karato j±toti apare, ubhayath±pi karajak±yanti catusantatir³pam±h±”ti vutta½. Aya½ panattho idha n±dhippeto, purimoyevattho adhippeto kasadd±dhik±ratt±. Ko, k±. Ka½, ke. Kena, kehi, kebhi. Kassa, k±na½. K±, kasm±, kamh±, kehi, kebhi. Kassa, k±na½. Ke, kasmi½, kamhi, kesu. Bho ka, bhavanto k±. Tatra vi vuccati pakkh². Tath± hi pakkh²na½ issaro supaººar±j± vindoti kathiyati. Etamatthañhi sandh±ya pubb±cariyenapi aya½ g±th± bh±sit±–
“Saddh±nate muddhani saºµhapemi, muninda nind±pagata½ tavagga½;
devindan±gindanarindavinda-na ta½ vibhinna½ caraº±ravindan”ti.
Tattha v²na½ indoti vindo, pakkhij±tiy± j±t±na½ supaºº±na½ r±j±ti attho. Vi½, v², vayo. Vi½, v², vayo. Vin±, v²hi, v²bhi. Vissa, vino, v²na½. Vin±, vism±, vimh±, v²hi, v²bhi. Vissa, vino, v²na½. Vismi½, vimhi, v²su. Bho vi, bhavanto vayo. S± vuccati sunakho, “m±t± me atthi, s± may± posetabb±”ti-±d²su pana s±saddo sabban±mikapariy±panno parammukhavacano tasaddena sambh³to daµµhabbo. S±saddassa bh± r± th² bh³ kasadd±nañca n±mikapadam±l± heµµh± pak±sit±. Dh² vuccati paññ±. Ettha ca “amacce t±ta j±n±hi, dh²re atthassa kovide”ti. “Dh²m±, dh²mati, sudh², sudhin², dh²yuttan”ti ca ±d²ni nidassanapad±ni. Dh², dh², dhiyo. Dhi½, dh², dhiyo. Dhiy±, dh²hi, dh²bhi. Dhiy±, dh²na½. Dhiy±, dh²hi, dh²bhi. Dhiy±, dh²na½. Dhiy±, dhiya½, dh²su. Bhoti dhi, bhotiyo dh², bhotiyo dhiyo. Ku vuccati pathav². Ettha ca “kud±lo. Kumuda½. Kuñjaro”ti im±ni nidassanapad±ni. Tatra ku½ pathavi½ d±layati pad±leti bhindati eten±ti kud±lo. Kuya½ pathaviya½ modat²ti kumuda½. Ku½ jarat²ti kuñjaro. Tath± hi vim±navatthu-aµµhakath±ya½ vutta½ “ku½ pathavi½ tadabhigh±tena jarayat²ti kuñjaro”ti. Ku, k³, kuyo. Ku½, k³, kuyo. Kuy±, k³hi, k³bhi. Kuy±, k³na½. Kuy±, k³hi, k³bhi. Kuy±, k³na½. Kuy±, kuya½, k³su. Bhoti ku, bhotiyo k³, bhotiyo kuyo.
Kha’mindriya½ pakathita½, kha’m±k±samud²rita½;
saggaµµh±nampi kha½ vutta½, suññattampi ca kha½ mata½.
Tatrindriya½ cakkhuviññ±º±d²na½ gatiniv±sabh±vato “khan”ti vuccati, ±k±sa½ vivittaµµhena. Saggo katasucaritehi ekantena gantabbat±ya “khan”ti saªkha½ gacchati. “Khago yath± hi rukkhagge, nil²yantova s±khino. S±kha½ ghaµµet²”ti ca, “khe nimmito acari aµµhasata½ sayambh³”ti ca ±di ettha nidassana½. Kha½, kh±ni, kh±. Kha½, kh±ni, khe. Khena, khehi, khebhi. Khassa, kh±na½. Kh±, khasm±, khamh±, khehi, khebhi. Khassa, kh±na½. Khe, khasmi½, khamhi, khesu. Bho kha, bhavanto kh±ni, bhavanto kh±. Gosaddassa atthuddh±ro vuccate–
Go goºe cindriye bh³mya½, vacane ceva buddhiya½;
±dicce rasmiyañceva, p±n²yepi ca vattate;
tesu atthesu goºe thi-pum± ca itare pum±.
Tath± hi “gosu duyham±n±su gato. Gopañcamo”ti-±d²su gosaddo goºe vattati. Gocaroti etthindriyepi vattati g±vo cakkh±d²nindriy±ni caranti etth±ti gocaro. Tath± hi por±º± kathayi½su “g±vo caranti etth±ti gocaro, gocaro viya gocaro, abhiºha½ caritabbaµµh±na½. G±vov±cakkh±d²nindriy±ni, tehi caritabbaµµh±na½ gocaro”ti. “Gomati½ gotama½ name”ti por±ºakaviracan±ya½ pana pathaviya½ vattati. “Bh³ripañña½ gotama½ samm±sambuddha½vand±m²”ti hi attho. Tath± suttanip±taµµhakath±yav±seµµhasuttasa½vaººanappadese “gorakkhanti khettarakkha½, kasirakkhanti vutta½ hoti. Pathav² hi “go”ti vuccati, tappabhedo ca khettan”ti vutta½. “Gottavasena gotamo”ti ettha tu vacane buddhiyañca vattati. Ten±hu por±º± “ga½ t±yat²ti gotta½. Gotamoti hi pavattam±na½ ga½ vacana½ buddhiñca t±yati eka½sikavisayat±ya rakkhat²ti gotta½. Yath± hi buddhi ±rammaºabh³tena atthena vin± na vattati, eva½ abhidh±na½ abhidheyyabh³tena, tasm± so gottasaªkh±to attho t±ni t±yati rakkhat²ti vuccati. Ko pana soti? Aññakulaparampar±s±dh±raºa½ tassa kulassa ±dipurisasamud±gata½ ta½kulapariy±pannas±dh±raºa½ s±maññar³panti daµµhabban”ti. Tath± hi ta½gottaj±t± suddhodanamah±r±j±dayopi gotamotveva vuccanti. Bhena bhagav± attano pitara½ suddhodanamah±r±j±na½ “atikkantavar± kho gotama tath±gat±”ti avoca. Vessavaºopi mah±r±j± bhagavanta½ “vijj±caraºasampanna½, buddha½ vand±ma gotaman”ti avoca, ±yasm±pi vaªg²so ±yasmanta½ ±nanda½ “s±dhu nibb±pana½ br³hi, anukamp±ya gotam±”ti avoca. Eva½ ida½ s±maññar³pa½ ga½ t±yat²ti gottanti vutta½. Ta½ pana gotamagottakassapagott±divasena bahuvidha½. Tath± gosaddo ±dicce vattati. “Gogotta½ gotama½ name”ti por±ºakaviracan± ettha nidassana½, ±diccabandhu½ gotama½ samm±sambuddha½ vand±m²ti attho. ¾diccopi hi gotamagotte j±to bhagav±pi, eva½ tena sam±nagottat±ya tattha tattha “±diccabandh³”ti-±din± bhagavato thoman± dissati “pucch±mi ta½ ±diccabandhu, viveka½ santipadañca mahes²”ti ca, “vande jetavana½ nicca½, vih±ra½ ravibandhuno”ti ca, “lokekabandhu’maravindasah±yabandhun”ti ca. “Uºhag³”ti ettha pana gosaddo rasmiya½ vattati. Uºh± g±vo rasmiyo etass±ti uºhag³, s³riyo. Pubb±cariy±pi hi chandovicitisatthe imamevattha½ by±kari½su. “Gos²tacandanan”ti ettha p±n²ye vattati. Gosaddena hi jala½ vuccati. Go viya s²ta½ candana½, tasmi½ pana uddhanato uddharitapakkuthitatelamhi pakkhitte taªkhaºaññeva ta½ tela½ sus²tala½ hoti. Ettheke vadanti “kasm± bho ‘gopadatthe vattam±no gosaddo itthiliªgo ceva pulliªgo c±’ti vadatha, kasm± ca pana ‘indriyapathav²vacanabuddhis³riyarasmip±n²yesu vattam±no pulliªgo’ti vadatha, etesu s³riyatthe vattam±no pulliªgo hotu, nanu indriyavacanap±n²yesu vattam±nena pana gosaddena napu½sakaliªgena bhavitabba½, pathav²buddhirasm²su vattam±nena itthiliªgena bhavitabba½ indriy±dipathav±dipadatthesu vattam±n±na½ indriyasadd±dipathav²sadd±d²na½ napu½sakitthiliªgavasena niddesassa dassanato”ti? Tanna, niyam±bh±vato. Itthipadatthe vattam±nass±pi hi sato kassaci saddassa pulliªgavasena niddeso dissati yath± “orodho”ti. Purisapadatthe vattam±nass±pi ca sato kassaci itthiliªgavasena niddeso dissati, yath± “atthak±mosi me yakkha, hitak±m±si devate”ti. Itthipurisapadatthesu pana avattam±n±nampi sata½ kesañci sadd±na½ ekasmi½yeva ñ±º±di-atthe vattam±n±na½ itthipumanapu½sakaliªgavasena niddeso dissati yath± “paññ± amoho ñ±ºan”ti, “taµa½taµ²taµo”ti ca. Tath± hi anitthibh³topi sam±no “m±tul±”ti itthiliªgavasena rukkhopi n±ma½ labhati, tabbasena nagarampi. Ten±ha cakkavattisuttaµ²k±ya½ “m±tul±ti itthiliªgavasena laddhan±mo eko rukkho, t±ya ±sannappadese m±pitatt± nagarampi ‘m±tul±’tveva paññ±yittha. Tena vutta½ m±tul±yanti eva½n±make nagare”ti. Gosaddassa n±mikapadam±l± heµµh± pak±sit±. Mo vuccati cando, aµµhakath±ya½ pana “m± vuccati cando”ti ±k±rantap±µho dissati, ok±rantap±µhena tena bhavitabba½ sakkaµabh±s±ya ekakkharakosato naya½ gahetv± “mo sivo candim± cev±”ti ok±rantavasena vattabbatt±. Ettha ca ok±rantavasena vuttassa masaddassa candav±cakatte “puººam², puººam±”ti ca nidassanapad±ni. Tattha puººo mo etth±ti puººam², eva½ puººam±, ratt±pekkha½ itthiliªgavacana½. Ettha pana “vis±khapuººam±ya rattiy± paµhamay±mepubbeniv±sa½ anussar²”ti ida½ nidassana½. Ettha siy±– yadi “puººam±”ti aya½saddo ratt±pekkho itthiliªgo.
“Puººam±ye yath± cando, parisuddho virocati;
tatheva tva½ puººamano, viroca dasasahassiya½.
Anvaddham±se pannarase, puººam±ye uposathe;
paccaya½ n±gam±ruyha, d±na½ d±tumup±gamin”ti
¾d²su katha½ “puººam±ye”ti padasiddh²ti? Yak±rassa yek±r±desavasena. Dhammissarena hi bhagavat± “puººam±y±”ti vattabbe “puººam±ye”ti vadat± yak±rassa µh±ne yek±ro paµhito itthiliªgavisaye tt±k±rassa µh±ne ttek±ro viya, n²k±rassa µh±ne nek±ro viya ca. Tath± hi yath± “abyayata½ vilapasi viratte kosiy±yane”ti imasmi½ r±dhaj±take “viratt±”ti vattabbe “viratte”ti vadantena tt±k±rassa µh±ne ttek±ro paµhito, “kosiy±yan²”ti ca vattabbe “kosiy±yane”ti vadantena n²k±rassa µh±ne nek±ro paµhito. Eva½ “puººam±y±”ti vattabbe “puººam±ye”ti vadat± yak±rassa µh±ne yek±ro paµhito. Yath± ca “dakkhit±ye apar±jitasaªghan”ti imasmi½ mah±samayasuttappadese “dakkhit±y±”ti vattabbe “dakkhit±ye”ti vadat± yak±rassa µh±ne yek±ro paµhito, evamidh±pi. Yath± pana “sabh±ye v± dv±ram³le v±”ti ettha “sabh±yan”ti liªgabyattayavasena sabh± vutt±, na tath± idha “puººam±yan”ti liªgabyattayena puººam± vutt±, atha kho “puººam±”ti ±k±rantitthiliªgavasena vutt±. Tath± hi “puººam±yo”ti pada½ yak±raµµh±ne yek±rucc±raºavasena sambh³ta½ bhummavacananti daµµhabba½.
M± vuccati sir². Tath± hi vidvamukhamaº¹anaµ²k±ya½ “m±lin²”ti padassattha½ vadat± “m± vuccati lakkh², alin² bhamar²”ti vutta½. Lakkh²saddo ca sir²saddena sam±nattho, tena “m± vuccati sir²”ti attho amhehi anumato, tath± por±ºehipi “ma½ siri½ dh±reti vidadh±ti c±ti mandh±t±”ti attho pak±sito, tasm± “m±lin² mandh±t±”ti ca im±nettha nidassanapad±ni. Tatra pulliªgassa t±va masaddassa aya½ n±mikapadam±l±– Mo, m±. Ma½, me. Mena, mehi, mebhi. Massa, m±na½. M±, masm±, mamh±, mehi, mebhi. Massa, m±na½. Me, masmi½, mamhi, mesu. Bho ma, bhavanto m±. Aya½ pana itthiliªgassa m±saddassa n±mikapadam±l±– M±, m±, m±yo. Ma½, m±, m±yo. M±ya, m±hi, m±bhi. M±ya, m±na½. M±ya, m±hi, m±bhi. M±ya, m±na½. M±ya, m±ya½, m±su. Bhoti me, bhotiyo m±yo. Ettha pana sir²v±cako m±saddo ca saddav±cako r±saddo c±ti ime sam±nagatik± ekakkharatt± niccam±k±rantapakatikatt± itthiliªgatt± ca. Tatra sa½ vuccati santacitto puriso. Ya½ loke “sappuriso”ti ca, “ariyo”ti ca, “paº¹ito”ti ca vadanti, tasseta½ adhivacana½ yadida½ “san”ti. Eva½ sappuris±riyapaº¹itav±cakassa sa½saddassa paccattavacanavasena atthibh±ve “sameti asat± asan”ti ida½ payoganidassana½. Ettha hi “na sa½ asan”ti sam±sacint±ya sappuris±sappurisapadatth± sa½ asa½saddehi vutt±ti ñ±yanti, tasm± “sappurisapadattho paccattavacanena sa½saddena vutto natth²”ti vacana½ na vattabba½. Ye “natth²”ti vadanti, tesa½ vacana½ na gahetabba½. N±mikapadam±l± panassa “sa½, santa½, sante”ti-±din± heµµh± pak±sit±. Napu½sakaliªgatte sa½ vuccati dhana½, “manussassa½. Parassa½. Sabbassa½. Sabbassaharaºa½. Parassaharaºan”ti-±d²nettha nidassanapad±ni. Tattha manussassa sa½ manussassa½. Eva½ parassa sa½ parassa½. Sabbassa sa½ sabbassa½. Tassa haraºa½ parassaharaºa½ sabbassaharaºanti sam±so. Tath± sa½ vuccati sukha½ santi ca. Vuttañhi tabb±cakatta½ por±ºakaviracan±ya½–
“Devadevo sa½deh² no, h²no dev±tidehato;
hatopap±tasa½s±ro, s±ro sa½ detu dehinan”ti.
Tasm± ayamettha g±th±, “sakalalokasaªkaro d²paªkaro”ti ettha “saªkaro”ti padañcanidassana½. “Sa½, s±ni, s±. Sa½, s±ni, se. Sena”icc±di pubbe pak±sitanayena ñeyya½. Ettha ca sot³na½ sugatamatavare kosallajananattha½ sam±santagatassa sa½saddassa n±mikapadam±la½ paripuººa½ katv± kathay±ma–
Manussassa½, manussass±ni, manussass±. Manussassa½, manussass±ni, manussasse. Manussassena, manussassehi, manussassebhi. Manussassassa, manussass±na½. Manussass±, manussassasm±, manussassamh±, manussassehi, manussassebhi. Manussassassa, manussass±na½. Manussasse, manussassasmi½, manussassamhi, manussassesu. Bho manussassa, bhonto manussass±ni, manussass±. Esa nayo “parassa½ sabbassan”ti-±d²supi, sabb±net±ni pad±ni abhidheyyaliªg±n²ti gahetabb±ni.
Ya½ ta½ kimitisadd±na½, n±mam±la½ panattari;
sabban±maparicchede, pak±sissa½ tiliªgato.
Icceva½ heµµh± uddiµµh±na½ ko vi s±d²na½ n±mikapadam±l± saddhi½ atthantaranidassanapadehi vibhatt±. Tatrida½ liªgavavatth±na½–
Ko vi s± honti pulliªge, bh± r± th² dh² ku bh³ thiya½;
ka½ kha½ napu½sake go tu, pume cevitthiliªgake.
Mo pume itthiliªge m±, sa½ pume ca napu½sake;
ya½ ta½ kimiti sabbatra, liªgesveva pavattare.
Ito aññ±nipi ekakkhar±ni upaparikkhitv± gahetabb±ni. Eva½ viññ³na½ nayaññ³na½ saddaracan±visaye paramavisuddhavipulabuddhipaµil±bhattha½ paramasaºhasukhumatthesu payogesu asammohattha½ suvaººatale s²havijambhanena kesar²s²hassa vijambhanamiva tepiµake buddhavacane ñ±ºavijambhanena vijambhanatthañca adhik³nekakkharavasena liªgattaya½ missetv± n±mikapadam±l± vibhatt±.
Sadde bhavanti kusal± na tu keci atthe,
atthe bhavanti kusal± na tu keci sadde.
Kosallameva parama½ dubhayattha tasm±,
yoga½ kareyya satata½ matim± varanti.
Iti navaªge s±µµhakathe piµakattaye byappathagat²su
Viññ³na½ kosallatth±ya kate saddan²tippakaraºe
Liªgattayamissako n±mikapadam±l±vibh±go
Dasamo paricchedo.