13. Mah±viy³hasuttaniddeso

Atha mah±viy³hasuttaniddesa½ vakkhati–
130. Ye kecime diµµhiparibbas±n±, idameva saccanti ca v±dayanti [saccanti pav±dayanti (sy±.)] ;
sabbeva te nindamanv±nayanti, atho pasa½sampi labhanti tattha.
Ye kecime diµµhiparibbas±n±ti. Ye kec²ti sabbena sabba½ sabbath± sabba½ asesa½ nissesa½ pariy±diyanavacanameta½– ye kec²ti. Diµµhiparibbas±n±ti. Santeke samaŗabr±hmaŗ± diµµhigatik±; te dv±saµµhiy± diµµhigat±na½ ańńatarańńatara½ diµµhigata½ gahetv± uggahetv± gaŗhitv± par±masitv± abhinivisitv± sak±ya sak±ya diµµhiy± vasanti sa½vasanti ±vasanti parivasanti. Yath± ag±rik± v± gharesu vasanti, s±pattik± v± ±patt²su vasanti, sakiles± v± kilesesu vasanti; evameva santeke…pe… parivasant²ti– ye kecime diµµhiparibbas±n±.
Idameva saccanti ca v±dayant²ti. “Sassato loko, idameva sacca½ moghamańńan”ti vadanti kathenti bhaŗanti d²payanti voharanti. “Asassato loko…pe… neva hoti na na hoti tath±gato para½ maraŗ±, idameva sacca½ moghamańńan”ti vadanti kathenti bhaŗanti d²payanti voharant²ti– idameva saccanti ca v±dayanti.
Sabbeva te nindamanv±nayant²ti. Sabbeva te samaŗabr±hmaŗ± nindameva anventi, garahameva anventi, akittimeva anventi; sabbe nindit±yeva honti, garahit±yeva honti, akittit±yeva hont²ti– sabbeva te nindamanv±nayanti.
Atho pasa½sampi labhanti tatth±ti. Tattha sak±ya diµµhiy± sak±ya khantiy± sak±ya ruciy± sak±ya laddhiy± pasa½sa½ thomana½ kitti½ vaŗŗah±rika½ labhanti paµilabhanti upagacchanti vindant²ti– atho pasa½sampi labhanti tattha.
Ten±ha so nimmito–
“Ye kecime diµµhiparibbas±n±, idameva saccanti ca v±dayanti;
sabbeva te nindamanv±nayanti, atho pasa½sampi labhanti tatth±”ti.
131. Appańhi eta½ na ala½ sam±ya, duve viv±dassa phal±ni br³mi;
etampi disv± na viv±dayetha, khem±bhipassa½ aviv±dabh³mi½.
Appańhi eta½ na ala½ sam±y±ti. Appańhi etanti appaka½ eta½, omaka½ eta½, thokaka½ eta½, l±maka½ eta½, chatukka½ eta½, parittaka½ etanti– appańhi eta½. Na ala½ sam±y±ti n±la½ r±gassa sam±ya, dosassa sam±ya, mohassa sam±ya kodhassa… upan±hassa… makkhassa… pa¼±sassa… iss±ya… macchariyassa… m±y±ya… s±µheyyassa… thambhassa… s±rambhassa… m±nassa… atim±nassa… madassa… pam±dassa… sabbakiles±na½… sabbaduccarit±na½… sabbadarath±na½ sabbapari¼±h±na½… sabbasant±p±na½… sabb±kusal±bhisaŖkh±r±na½ sam±ya upasam±ya v³pasam±ya nibb±n±ya paµinissagg±ya paµipassaddhiy±ti– appańhi eta½ na ala½ sam±ya.
Duve viv±dassa phal±ni br³m²ti. Diµµhikalahassa diµµhibhaŗ¹anassa diµµhiviggahassa diµµhiviv±dassa diµµhimedhagassa dve phal±ni honti– jayapar±jayo hoti, l±bh±l±bho hoti, yas±yaso hoti, nind±pasa½so hoti, sukhadukkha½ hoti, somanassadomanassa½ hoti, iµµh±niµµha½ hoti, anunayapaµigha½ hoti, uggh±tiniggh±ti hoti, anurodhavirodho hoti. Atha v± ta½ kamma½ nirayasa½vattanika½, tiracch±nayonisa½vattanika½, pettivisayasa½vattanikanti br³mi ±cikkh±mi desemi pańńapemi paµµhapemi vivar±mi vibhaj±mi utt±n²karomi pak±sem²ti– duve viv±dassa phal±ni br³mi.
Etampi disv± na viv±dayeth±ti. Etampi disv±ti eta½ ±d²nava½ disv± passitv± tulayitv± t²rayitv± vibh±vayitv± vibh³ta½ katv± diµµhikalahesu diµµhibhaŗ¹anesu diµµhiviggahesu diµµhiviv±desu diµµhimedhages³ti– etampi disv±. Na viv±dayeth±ti na kalaha½ kareyya, na bhaŗ¹ana½ kareyya, na viggaha½ kareyya, na viv±da½ kareyya, na medhaga½ kareyya, kalaha½ bhaŗ¹ana½ viggaha½ viv±da½ medhaga½ pajaheyya vinodeyya byanti½ kareyya anabh±va½ gameyya, kalah± bhaŗ¹an± viggah± viv±d± medhag± ±rato assa virato paµivirato nikkhanto nissaµo vippamutto visańńutto vimariy±dikatena cetas± vihareyy±ti– etampi disv± na viv±dayetha.
Khem±bhipassa½ aviv±dabh³minti. Aviv±dabh³mi½ vuccati amata½ nibb±na½. Yo so sabbasaŖkh±rasamatho sabb³padhipaµinissaggo taŗhakkhayo vir±go nirodho nibb±na½. Eta½ aviv±dabh³mi½ khemato t±ŗato leŗato saraŗato abhayato accutato amatato nibb±nato passanto dakkhanto olokento nijjh±yanto upaparikkhantoti– khem±bhipassa½ aviv±dabh³mi½.
Ten±ha bhagav±–
“Appańhi eta½ na ala½ sam±ya, duve viv±dassa phal±ni br³mi;
etampi disv± na viv±dayetha, khem±bhipassa½ aviv±dabh³min”ti.
132. Y± k±cim± sammutiyo puthujj±, sabb±va et± na upeti vidv±;
an³payo so upaya½ kimeyya, diµµhe sute khantimakubbam±no.
k±cim± sammutiyo puthujj±ti. Y± k±c²ti sabbena sabba½ sabbath± sabba½ asesa½ nissesa½ pariy±diyanavacanameta½– y± k±c²ti. Sammutiyoti. Sammutiyo vuccanti dv±saµµhi diµµhigat±ni diµµhisammutiyo. Puthujj±ti puthujjanehi janit± sammutiyoti puthujj±, puthu n±n±janehi janit± v± sammutiyoti puthujj±ti– y± k±cim± sammutiyo puthujj±.
Sabb±va et± na upeti vidv±ti. Vidv± vijj±gato ń±ŗ² vibh±v² medh±v². Sabb±va et± diµµhisammutiyo neti na upeti na upagacchati na gaŗh±ti na par±masati n±bhinivisat²ti– sabb±va et± na upeti vidv±.
An³payo so upaya½ kimeyy±ti. Upayoti dve upay±– taŗh³payo ca diµµh³payo ca…pe… aya½ taŗh³payo…pe… aya½ diµµh³payo. Tassa taŗh³payo pah²no, diµµh³payo paµinissaµµho; taŗh³payassa pah²natt±, diµµh³payassa paµinissaµµhatt± an³payo puggalo ki½ r³pa½ upeyya upagaccheyya gaŗheyya par±maseyya abhiniviseyya att± meti. Ki½ vedana½… ki½ sańńa½… ki½ saŖkh±re… ki½ vińń±ŗa½… ki½ gati½… ki½ upapatti½… ki½ paµisandhi½… ki½ bhava½ ki½ sa½s±ra½… ki½ vaµµa½ upeyya upagaccheyya gaŗheyya par±maseyya abhiniveseyy±ti– an³payo so upaya½ kimeyya.
Diµµhe sute khantimakubbam±noti. Diµµhe v± diµµhasuddhiy± v± sute v± sutasuddhiy± v± mute v± mutasuddhiy± v± khanti½ akubbam±no chanda½ akubbam±no pema½ akubbam±no r±ga½ akubbam±no ajanayam±no asańjanayam±no anibbattayam±no anabhinibbattayam±noti– diµµhe sute khantimakubbam±no.
Ten±ha bhagav±–
“Y± k±cim± sammutiyo puthujj±, sabb±va et± na upeti vidv±;
an³payo so upaya½ kimeyya, diµµhe sute khantimakubbam±no”ti.
133. S²luttam± sańńamen±hu suddhi½, vata½ sam±d±ya upaµµhit±se;
idheva sikkhema athassa suddhi½, bhav³pan²t± kusal±vad±n±.
S²luttam± sańńamen±hu suddhinti. Santeke samaŗabr±hmaŗ± s²luttamav±d±; te s²lamattena sańńamamattena sa½varamattena av²tikkamamattena suddhi½ visuddhi½ parivisuddhi½, mutti½ vimutti½ parivimutti½ ±hu [±ha½su (s². ka.)] vadanti kathenti bhaŗanti d²payanti voharanti.
Samaŗamuŗ¹ik±putto evam±ha– “cat³hi kho aha½, gahapati, dhammehi samann±gata½ purisapuggala½ pańńapemi sampannakusala½ paramakusala½ uttamapattipatta½ samaŗa½ ayojjha½. Katamehi cat³hi? Idha, gahapati, na k±yena p±pakamma½ karoti, na p±pika½ [p±paka½ (s².)] v±ca½ bh±sati, na p±paka½ saŖkappa½ saŖkappeti, na p±paka½ ±j²va½ ±j²vati. Imehi kho aha½, gahapati cat³hi dhammehi samann±gata½ purisapuggala½ pańńapemi sampannakusala½ paramakusala½ uttamapattipatta½ samaŗa½ ayojjha½; evameva santeke samaŗabr±hmaŗ± s²luttamav±d±; te s²lamattena sańńamamattena sa½varamattena av²tikkamamattena suddhi½ visuddhi½ parisuddhi½, mutti½ vimutti½ parimutti½ ±hu vadanti kathenti bhaŗanti d²payanti voharant²”ti– s²luttam± sańńamen±hu suddhi½.
Vata½ sam±d±ya upaµµhit±seti. Vatanti hatthivata½ v± assavata½ v± govata½ v± kukkuravata½ v± k±kavata½ v± v±sudevavata½ v± baladevavata½ v± puŗŗabhaddavata½ v± maŗibhaddavata½ v± aggivata½ v± n±gavata½ v± supaŗŗavata½ v± yakkhavata½ v± asuravata½ v± gandhabbavata½ v± mah±r±javata½ v± candavata½ v± s³riyavata½ v± indavata½ v± brahmavata½ v± devavata½ v± dis±vata½ v± ±d±ya sam±d±ya ±diyitv± sam±diyitv± gaŗhitv± par±masitv± abhinivisitv± upaµµhit± paccupaµµhit± all²n± upagat± ajjhosit± adhimutt±ti– vata½ sam±d±ya upaµµhit±se.
Idheva sikkhema athassa suddhinti. Idh±ti sak±ya diµµhiy± sak±ya khantiy± sak±ya ruciy± sak±ya laddhiy±. Sikkhem±ti sikkhema ±carema sam±carema sam±d±ya vattem±ti– idheva sikkhema. Athassa suddhinti athassa suddhi½ visuddhi½ parisuddhi½, mutti½ vimutti½ parimuttinti– idheva sikkhema athassa suddhi½.
Bhav³pan²t± kusal±vad±n±ti. Bhav³pan²t±ti bhav³pan²t± bhav³pagat± bhavajjhosit± bhav±dhimutt±ti– bhav³pan²t± Kusal±vad±n±ti kusalav±d± paŗ¹itav±d± thirav±d± ń±yav±d± hetuv±d± lakkhaŗav±d± k±raŗav±d± µh±nav±d± sak±ya laddhiy±ti– bhav³pan²t± kusal±vad±n±.
Ten±ha bhagav±–
“S²luttam± sańńamen±hu suddhi½, vata½ sam±d±ya upaµµhit±se;
idheva sikkhema athassa suddhi½, bhav³pan²t± kusal±vad±n±”ti.
134. Sace cuto s²lavatato hoti, pavedhat² [sa vedhat² (s² sy±.)] kammavir±dhayitv±;
pajappat² [sa jappat² (s². sy±.)] patthayat² ca suddhi½, satth±va h²no pavasa½ gharamh±.
Sace cuto s²lavatato hot²ti. Dv²hi k±raŗehi s²lavatato cavati– paravicchindan±ya v± cavati, anabhisambhuŗanto v± cavati. Katha½ paravicchindan±ya cavati? Paro vicchindati so satth± na sabbańń³, dhammo na sv±kkh±to, gaŗo na suppaµipanno, diµµhi na bhaddik±, paµipad± na supańńatt±, maggo na niyy±niko, natthettha suddhi v± visuddhi v± parisuddhi v±, mutti v± vimutti v± parimutti v±, natthettha sujjhanti v± visujjhanti v± parisujjhanti v±, muccanti v± vimuccanti v±, parimuccanti v±, h²n± nih²n± omak± l±mak± chatukk± paritt±ti. Eva½ paro vicchindati. Eva½ vicchindiyam±no satth±r± cavati, dhammakkh±n± cavati, gaŗ± cavati, diµµhiy± cavati, paµipad±ya cavati, maggato cavati. Eva½ parivicchindan±ya cavati. Katha½ anabhisambhuŗanto cavati? S²la½ anabhisambhuŗanto s²lato cavati, vata½ anabhisambhuŗanto vatato cavati, s²labbata½ anabhisambhuŗanto s²labbatato cavati. Eva½ anabhisambhuŗanto cavat²ti– sace cuto s²lavatato hoti.
Pavedhati kammavir±dhayitv±ti. Pavedhat²ti s²la½ v± vata½ v± s²labbata½ v± “viraddha½ may±, aparaddha½ may±, khalita½ may±, galita½ may±, ańń±ya aparaddho ahan”ti vedhati pavedhati sampavedhat²ti– pavedhati. Kammavir±dhayitv±ti puńń±bhisaŖkh±ra½ v± apuńń±bhisaŖkh±ra½ v± ±neńj±bhisaŖkh±ra½ v± “viraddha½ may±, aparaddha½ may±, khalita½ may±, galita½ may±, ańń±ya aparaddho ahan”ti vedhati pavedhati sampavedhat²ti– pavedhati kammavir±dhayitv±.