S± eva½ parihariyam±n± gabbhaparip±kak±le s³tighara½ pavisitv± pacc³sasamaye putta½ vij±yi pakkatelamadditamanosil±piº¹isadisa½ dhaññapuññalakkhaº³peta½. Tato na½ pañcamadivase alaªkatappaµiyatta½ rañño dassesu½, r±j± tuµµho chasaµµhiy± dh±t²hi upaµµh±pesi. So sabbasampatt²hi va¹¹ham±no na cirasseva viññuta½ p±puºi. Ta½ so¼asavassuddesikameva sam±na½ r±j± rajje abhisiñci, vividhan±µak±ni cassa upaµµh±pesi. Abhisitto r±japutto rajja½ k±resi n±mena brahmadatto sakalajambud²pe v²satiy± nagarasahassesu. Jambud²pe hi pubbe catur±s²ti nagarasahass±ni ahesu½. T±ni parih±yant±ni saµµhi ahesu½, tato parih±yant±ni catt±l²sa½, sabbaparih±yanak±le pana v²sati honti. Ayañca brahmadatto sabbaparih±yanak±le uppajji. Tenassa v²sati nagarasahass±ni ahesu½, v²sati p±s±dasahass±ni, v²sati hatthisahass±ni, v²sati assasahass±ni, v²sati rathasahass±ni v²sati pattisahass±ni, v²sati itthisahass±ni– orodh± ca n±µakitthiyo ca, v²sati amaccasahass±ni. So mah±rajja½ k±rayam±no eva kasiºaparikamma½ katv± pañca abhiññ±yo, aµµha sam±pattiyo ca nibbattesi. Yasm± pana abhisittaraññ± n±ma avassa½ aµµakaraºe nis²ditabba½, tasm± ekadivasa½ pageva p±tar±sa½ bhuñjitv± vinicchayaµµh±ne nis²di. Tattha ucc±saddamah±sadda½ aka½su. So “aya½ saddo sam±pattiy± upakkileso”ti p±s±datala½ abhiruhitv± “sam±patti½ appem²”ti nisinno n±sakkhi appetu½, rajjavikkhepena sam±patti parih²n±. Tato cintesi “ki½ rajja½ vara½, ud±hu samaºadhammo”ti. Tato “rajjasukha½ paritta½ anek±d²nava½, samaºadhammasukha½ pana vipulamanek±nisa½sa½ uttamapurisasevitañc±”ti ñatv± aññatara½ amacca½ ±º±pesi– “ima½ rajja½ dhammena samena anus±sa, m± kho adhammak±ra½ ak±s²”ti sabba½ niyy±tetv± p±s±da½ abhiruhitv± sam±pattisukhena viharati, na koci upasaªkamitu½ labhati aññatra mukhadhovanadantakaµµhad±yakabhattan²h±rak±d²hi. Tato addham±samatte v²tikkante mahes² pucchi “r±j± uyy±nagamanabaladassanan±µak±d²su katthaci na dissati, kuhi½ gato”ti? Tass± tamattha½ ±rocesu½. S± amaccassa p±hesi “rajje paµicchite ahampi paµicchit± homi, etu may± saddhi½ sa½v±sa½ kappet³”ti. So ubho kaººe thaketv± “asavan²yametan”ti paµikkhipi. S± punapi dvattikkhattu½ pesetv± aniccham±na½ tajj±pesi– “yadi na karosi, µh±n±pi te c±vemi, j²vit±pi voropem²”ti. So bh²to “m±tug±mo n±ma da¼hanicchayo, kad±ci evampi k±r±peyy±”ti ekadivasa½ raho gantv± t±ya saddhi½ sirisayane sa½v±sa½ kappesi. S± puññavat² sukhasamphass±. So tass± samphassar±gena ratto tattha abhikkhaºa½ saªkitasaªkitova agam±si. Anukkamena attano gharas±miko viya nibbisaªko pavisitum±raddho. Tato r±jamanuss± ta½ pavatti½ rañño ±rocesu½. R±j± na saddahati. Dutiyampi tatiyampi ±rocesu½. Tato nil²no sayameva disv± sabb±macce sannip±t±petv± ±rocesi. Te– “aya½ r±j±par±dhiko hatthaccheda½ arahati, p±daccheda½ arahat²”ti y±va s³le utt±sana½, t±va sabbakammak±raº±ni niddisi½su. R±j±– “etassa vadhabandhanat±¼ane mayha½ vihi½s± uppajjeyya, j²vit± voropane p±º±tip±to bhaveyya, dhanaharaºe adinn±d±na½, ala½ evar³pehi katehi, ima½ mama rajj± nikka¹¹hath±”ti ±ha. Amacc± ta½ nibbisaya½ aka½su. So attano dhanas±rañca puttad±rañca gahetv± paravisaya½ agam±si. Tattha r±j± sutv± “ki½ ±gatos²”ti pucchi. “Deva, icch±mi ta½ upaµµh±tun”ti. So ta½ sampaµicchi. Amacco katip±haccayena laddhaviss±so ta½ r±j±na½ etadavoca– “mah±r±ja, amakkhikamadhu½ pass±mi, ta½ kh±danto natth²”ti. R±j± “ki½ eta½ uppaº¹etuk±mo bhaºat²”ti na suº±ti. So antara½ labhitv± punapi suµµhutara½ vaººetv± ±rocesi. R±j± “ki½ etan”ti pucchi. “B±r±ºasirajja½, dev±”ti. R±j± “ma½ netv± m±retuk±mos²”ti ±ha. So “m±, deva, eva½ avaca, yadi na saddahasi, manusse peseh²”ti. So manusse pesesi. Te gantv± gopura½ khaºitv± rañño sayanaghare uµµhahi½su. R±j± disv± “kissa ±gat±tth±”ti pucchi. “Cor± maya½, mah±r±j±”ti. R±j± tesa½ dhana½ d±petv± “m± puna evamakatth±”ti ovaditv± vissajjesi. Te ±gantv± tassa rañño ±rocesu½. So punapi dvattikkhattu½ tatheva v²ma½sitv± “s²lav± r±j±”ti caturaªgini½ sena½ sannayhitv± s²mantare eka½ nagara½ upagamma tattha amaccassa p±hesi “nagara½ v± me dehi yuddha½ v±”ti. So brahmadattassa tamattha½ ±roc±pesi “±º±petu devo ki½ yujjh±mi, ud±hu nagara½ dem²”ti. R±j± “na yujjhitabba½, nagara½ datv± idh±gacch±”ti pesesi. So tath± ak±si. Paµir±j±pi ta½ nagara½ gahetv± avasesanagaresupi tatheva d³ta½ p±hesi. Tepi amacc± tatheva brahmadattassa ±rocetv± tena “na yujjhitabba½, idh±gantabban”ti vutt± b±r±ºasi½ ±gama½su. Tato amacc± brahmadatta½ ±ha½su– “mah±r±ja, tena saha yujjh±m±”ti. R±j±– “mama p±º±tip±to bhavissat²”ti v±resi. Amacc±– “maya½, mah±r±ja, ta½ j²vagg±ha½ gahetv± idheva ±ness±m±”ti n±n±-up±yehi r±j±na½ saññ±petv± “ehi mah±r±j±”ti gantu½ ±raddh±. R±j± “sace sattam±raºappaharaºavilumpanakamma½ na karotha, gacch±m²”ti bhaºati. Amacc± “na, deva, karoma, bhaya½ dassetv± pal±pem±”ti caturaªgini½ sena½ sannayhitv± ghaµesu d²pe pakkhipitv± ratti½ gacchi½su. Paµir±j± ta½ divasa½ b±r±ºasisam²pe nagara½ gahetv± id±ni kinti ratti½ sann±ha½ moc±petv± pamatto nidda½ okkami saddhi½ balak±yena. Tato amacc± b±r±ºasir±j±na½ gahetv± paµirañño khandh±v±ra½ gantv± sabbaghaµehi d²pe nihar±petv± ekapajjot±ya sen±ya sadda½ aka½su. Paµirañño amacco mah±bala½ disv± bh²to attano r±j±na½ upasaªkamitv± “uµµhehi amakkhikamadhu½ kh±d±h²”ti mah±sadda½ ak±si. Tath± dutiyopi, tatiyopi. Paµir±j± tena saddena paµibujjhitv± bhaya½ sant±sa½ ±pajji. Ukkuµµhisat±ni pavatti½su. So “paravacana½ saddahitv± amittahattha½ pattomh²”ti sabbaratti½ ta½ ta½ vippalapitv± dutiyadivase “dhammiko r±j±, uparodha½ na kareyya, gantv± kham±pem²”ti cintetv± r±j±na½ upasaªkamitv± jaººukehi patiµµhahitv± “khama, mah±r±ja, mayha½ apar±dhan”ti ±ha. R±j± ta½ ovaditv± “uµµhehi, kham±mi te”ti ±ha. So raññ± eva½ vuttamatteyeva paramass±sappatto ahosi, b±r±ºasirañño sam²peyeva janapade rajja½ labhi. Te aññamañña½ sah±yak± ahesu½. Atha brahmadatto dvepi sen± sammodam±n± ekato µhit± disv± “mamekassa citt±nurakkhaº±ya asmi½ janak±ye khuddakamakkhik±ya pivanamattampi lohitabindu na uppanna½. Aho s±dhu, aho suµµhu, sabbe satt± sukhit± hontu, aver± hontu, aby±pajjh± hont³”ti mett±jh±na½ upp±detv±, tadeva p±daka½ katv±, saªkh±re sammasitv±, paccekabodhiñ±ºa½ sacchikatv±, sayambhuta½ p±puºi. Ta½ maggasukhena phalasukhena sukhita½ hatthikkhandhe nisinna½ amacc± paºip±ta½ katv± ±ha½su– “y±nak±lo, mah±r±ja, vijitabalak±yassa sakk±ro k±tabbo, par±jitabalak±yassa bhattaparibbayo d±tabbo”ti. So ±ha– “n±ha½, bhaºe, r±j±, paccekabuddho n±m±han”ti. Ki½ devo bhaºati, na edis± paccekabuddh± hont²ti? K²dis±, bhaºe, paccekabuddh±ti? Paccekabuddh± n±ma dvaªgulakesamassu aµµhaparikkh±rayutt± bhavant²ti. So dakkhiºahatthena s²sa½ par±masi, t±vadeva gihiliªga½ antaradh±yi, pabbajitaveso p±turahosi, dvaªgulakesamassu aµµhaparikkh±rasamann±gato vassasatikattherasadiso ahosi. So catutthajjh±na½ sam±pajjitv± hatthikkhandhato veh±sa½ abbhuggantv± padumapupphe nis²di. Amacc± vanditv± “ki½, bhante, kammaµµh±na½, katha½ adhigatos²”ti pucchi½su. So yato assa mett±jh±nakammaµµh±na½ ahosi tañca vipassana½ vipassitv± adhigato, tasm± tamattha½ dassento ud±nag±thañca by±karaºag±thañca imaññeva g±tha½ abh±si “sabbesu bh³tesu nidh±ya daº¹an”ti. Tattha sabbes³ti anavasesesu. Bh³tes³ti sattesu. Ayamettha saªkhepo, vitth±ra½ pana ratanasuttavaººan±ya½ vakkh±ma. Nidh±y±ti nikkhipitv±. Daº¹anti k±yavac²manodaº¹a½, k±yaduccarit±d²nameta½ adhivacana½. K±yaduccaritañhi daº¹ayat²ti daº¹o, b±dheti anayabyasana½ p±pet²ti vutta½ hoti. Eva½ vac²duccarita½ manoduccarita½ ca. Paharaºadaº¹o eva v± daº¹o, ta½ nidh±y±tipi vutta½ hoti. Aviheµhayanti aviheµhayanto. Aññataramp²ti ya½kiñci ekampi. Tesanti tesa½ sabbabh³t±na½. Na puttamiccheyy±ti atrajo, khetrajo, dinnako, antev±sikoti imesu cat³su puttesu ya½ kiñci putta½ na iccheyya. Kuto sah±yanti sah±ya½ pana iccheyy±ti kuto eva eta½. Ekoti pabbajj±saªkh±tena eko, adutiyaµµhena eko, taºh±pah±nena eko, ekantavigatakilesoti eko, eko paccekasambodhi½ abhisambuddhoti eko. Samaºasahassass±pi hi majjhe vattam±no gihisaññojanassa chinnatt± eko– eva½ pabbajj±saªkh±tena eko. Eko tiµµhati, eko gacchati, eko nis²dati, eko seyya½ kappeti, eko iriyati vattat²ti– eva½ adutiyaµµhena eko.
“Taºh±dutiyo puriso, d²ghamaddh±nasa½sara½;
itthabh±vaññath±bh±va½, sa½s±ra½ n±tivattati.
“Evam±d²nava½ ñatv±, taºha½ dukkhassa sambhava½;
v²tataºho an±d±no, sato bhikkhu paribbaje”ti. (Itivu. 15, 105; mah±ni. 191; c³¼ani. p±r±yan±nug²tig±th±niddesa 107)–
Eva½ taºh±pah±naµµhena eko. Sabbakiles±ssa pah²n± ucchinnam³l± t±l±vatthukat± anabh±va½kat± ±yati½ anupp±dadhamm±ti– eva½ ekantavigatakilesoti eko. An±cariyako hutv± sayambh³ s±maññeva paccekasambodhi½ abhisambuddhoti– eva½ eko paccekasambodhi½ abhisambuddhoti eko.
Careti y± im± aµµha cariy±yo; seyyathida½– paºidhisampann±na½ cat³su iriy±pathesu iriy±pathacariy± indriyesu guttadv±r±na½ ajjhattik±yatanesu ±yatanacariy±, appam±davih±r²na½ cat³su satipaµµh±nesu saticariy±, adhicittamanuyutt±na½ cat³su jh±nesu sam±dhicariy±, buddhisampann±na½ cat³su ariyasaccesu ñ±ºacariy±, samm± paµipann±na½ cat³su ariyamaggesu maggacariy±, adhigatapphal±na½ cat³su s±maññaphalesu patticariy±, tiººa½ buddh±na½ sabbasattesu lokatthacariy±, tattha padesato paccekabuddhas±vak±nanti. Yath±ha– “cariy±ti aµµha cariy±yo iriy±pathacariy±”ti (paµi. ma. 1.197; 3.28) vitth±ro. T±hi cariy±hi samann±gato bhaveyy±ti attho. Atha v± y± im± “adhimuccanto saddh±ya carati, paggaºhanto v²riyena carati, upaµµhahanto satiy± carati, avikkhitto sam±dhin± carati, paj±nanto paññ±ya carati, vij±nanto viññ±ºena carati, eva½ paµipannassa kusal± dhamm± ±yatant²ti ±yatanacariy±ya carati, eva½ paµipanno visesamadhigacchat²ti visesacariy±ya carat²”ti (paµi. ma. 1.197; 3.29) eva½ apar±pi aµµha cariy± vutt±. T±hipi samann±gato bhaveyy±ti attho. Khaggavis±ºakappoti ettha khaggavis±ºa½ n±ma khaggamigasiªga½. Kappasaddassa attha½ vitth±rato maªgalasuttavaººan±ya½ pak±sayiss±ma. Idha pan±ya½ “satthukappena vata, bho, kira s±vakena saddhi½ mantayam±n±”ti (ma. ni. 1.260) evam±d²su viya paµibh±go veditabbo. Khaggavis±ºakappoti khaggavis±ºasadisoti vutta½ hoti. Aya½ t±vettha padato atthavaººan±.