“Akaramhasa te kicca½; okkant±masi bh³t±ni;
suta½ neta½ abhiºhaso, tasm± eva½ vademase”ti

¾d²su.

Kareyya, kareyyu½. Kareyy±si, kareyy±tha. Kareyy±mi, kareyy±ma. Kubbetha, kubbera½. Kubbetho, kubbeyyavho. Kareyya½, kare, kareyy±mhe. Sattam²vasena vuttar³p±ni.
Kara, karu. Kare, karittha. Kara½, karimha. Karittha, karire. Karittho, karivho. Kari½, karimhe. Parokkh±vasena vuttar³p±ni.
Ettha kar±ti puriso kamma½ kar²ti paµhamapurisayojan±ya yojetabba½. “¾gu½ kara mah±r±ja, akara½ kammadukkaµan”ti etth±pi “mah±r±ja bhava½ ±gu½ kar²”ti paµhamapurisayojan±ya yojetabba½. Evañhi sati aya½ payogo “maññe bhava½ patthayati, rañño bhariya½ patibbatan”ti-±dayo viya paµhamapurisappayogo bhavati.
J±takaµµhakath±ya½ pana majjhimapurisappayogo vutto “±gu½ kar±ti mah±r±ja tva½ mah±par±dha½ mah±p±pa½ kari. Dukkaµanti ya½ kata½ dukkaµa½ hoti,ta½ l±maka½ kamma½ akaran”ti, tasm± j±takaµµhakath±vasen±pi kad±ci karaiti ca kar²ti ca akaranti ca majjhimapurisappayogo bhavat²ti daµµhabba½. Yebhuyyavasena pana “puriso kamma½ kara, puriso kamma½ kari, aha½ kamma½ akaran”ti paµhamuttamapurisappayogo daµµhabbo. Ettha ca karaiti yath±vuttavibhattivasena, kar²ti ajjatan²vasena, akaranti hiyyattan²vasena vutta½. Tattha “karittho”ti pada½ “añña½ bhatt±ra½ pariyesa, m± kisittho may± vin±”ti ettha “kisittho”ti padena sama½ parokkh±yattanopadamajjhimapurisekavacanavasena, ediso pana nayo aññatr±pi yath±sambhava½ yojetabbo.
Ak±, akar±, akara iti rassap±µhopi. Akaru. Ettha “sabb±rivijaya½ ak±”ti pada½ nidassana½. Akar±ti puriso kamma½ ak±s²ti at²takriy±v±cako paµhamapurisappayogo daµµhabbo. Tath± hi “rajjassa kira so bh²to, akar± ±laye bah³”ti p±¼i dissati. “M± meta½ akar± kamma½, m± me udakam±har²”ti ettha pana santepi at²tav±cakapaµµhamapurisappayogabh±ve saddayogato hiyyattanajjatan²vibhattiyo pañcam²vibhatti-atthe anuttak±lik± hutv± “tva½ m± karosi, m± ±haras²”ti majjhimapurisappayog±rah± bhavanti.
Kiñca bhiyyo “jar±dhamma½ m± j²r²ti alabbhaneyya½ µh±nan”ti-±d²supi santepi at²tav±cakapaµhamapurisappayogabh±ve saddayogato ajjatan²vibhattipañcam²vibhatti-atthe anuttak±lik± hutv± “m± j²rat³”ti-±din± paµhamapurisappayog±rah± bhavanti. Ten±hu aµµhakath±cariy± “jar±dhamma½ m± j²r²ti ya½ mayha½ jar±sabh±va½, ta½ m± j²ritu. Esa nayo sesesup²”ti. Ya½ panamhehi “akara iti rassap±µhop²”ti vutta½, tassa “atikara’makar±’cariya, mayhampeta½ na ruccat²”ti im±ya p±¼iy± vasena atthit± veditabb±. Tass±yamattho “±cariya bhava½ atikkantakaraºa½ akar±”ti paµhamapurisavasena gahetabbo. Apica “bhavan”ti vattabbe atthe “tvan”ti vacana½ vattabbamev±ti adhipp±yavasena “±cariya tva½ atikkantakaraºa½ karos²”ti yojan±pi k±tabb±va.
Akaro, akattha, akarotha. Akara½, aka½, akaramha, akamha. Ettha “sa½va¹¹hayitv± pu¼ina½, aka½ pu¼inacetiyan”ti p±¼i nidassana½. Akattha, akatthu½. Akuruse, akaravha½. Akari½, akara½, akaramhase. Hiyyattan²vasena vuttar³p±ni.
Ettha ca pañcavidho sek±ro ±haritv± dassetabbo. Tath± hi pañcavidho sek±ro pad±vayava apad±vayava-anekantapad±vayava sosaddattha ±desavasena. Tattha pad±vayavo sek±ro “tva½ kamma½ kuruse, tva½ atthakusalo abhavase”ti-±d²su daµµhabbo. Apad±vayavo pana “tasm± eva½ vademase. M³l± akusal± sam³hat±se”ti-±d²su daµµhabbo. Anekantapad±vayavo “arog± ca bhav±mase. Maºi½ t±ta gaºh±mase”±d²su daµµhabbo. Ettha hi sek±ro yadi pañcam²vibhattiya½ ±masevacanass±vayavo, tad± pañcam²vibhattiyutt±na½ patthan±s²sanatth±na½ “bhav±mase, gaºh±mase”ti pad±na½ avayavo hoti. Yadi pana ±gamo, pañcam²vibhattiyutt±na½ patthan±s²sanatth±na½ “bhav±ma, gaºh±m±”ti pad±na½ avayavo na hoti, eva½ “bhav±mase”ti-±d²su sek±rassa anekantapad±vayavatta½ veditabba½. Sosaddattho “esese eke ekaµµhe”ti ettha daµµhabbo. Eseseti imassa hi “esoso eko ekaµµho”ti attho. ¾deso “akaramhasa te kiccan”ti ettha, “okkant±masi bh³t±n²”ti cettha daµµhabbo ek±rassa arik±r±desakaraºavasena. Tattha “akaramhasa te kiccan”ti imassa “akaramhase te kiccan”ti attho. “Akaramhase”ti cettha sace sek±ro ±gamo, tad± “karamh±”ti pada½ hiyyattan²parassapade uttamapurisabahuvacananta½. Sace pana mhasevacanass±vayavo, tad± “akaramhase”ti pada½ hiyyattan²-attanopade uttamapurisabahuvacananta½. Eva½ pañcavidho sek±ro bhavat²ti avagantabba½.
Akari, kari, ak±si, akaru½, akari½su, aka½su, aka½su½. Akaro, akarittha, ak±sittha.
Ettha ca akaroti tva½ akaroti yojetabba½. “Akaro” iti hi pada½ “varañce me ado sakk±”ti ettha majjhimapurisekavacanattha½ “ado”ti padamiva daµµhabba½ p±¼iya½ avijjam±nattepi nayavasena gahetabbatt±. Gar³ pana “akaro”ti vuttaµµh±ne “ak±s²”ti majjhimapurisavacana½ icchanti. T±disañhi pada½ yebhuyyena paµhamapurisavacanameva hoti. Tath± hi “ad±si me, ak±si me”ti paµhamapurisap±¼iyo bah³ sandissanti. “M±k±si mukhas± p±pa½, m± kho s³karamukho ah³”ti-±d²su pana saddayogato “tva½ p±pa½ m± ak±si, m± s³karamukho ahos²”ti padayojan± k±tabb± hot²ti daµµhabba½.
Akari½ kari½, ak±si½, akarimha, karimha, ak±simha. Akar±, akar³. Akaruse, akarivha½. Akara½, akarimhe. Ajjatan²vasena vuttar³p±ni.
Karissati, karissanti. Karissasi, karissatha. Kariss±mi, kariss±ma. Karissate, karissante. Karissase, karissavhe. Karissa½, kassa½ iccapi. Tath± hi p±¼i dissati “kassa½ purisak±riyan”ti. Karissamhe. Tath± k±hati, k±hanti. K±hasi, k±hatha. K±h±mi, k±h±ma. K±hiti, k±hinti. K±hisi iccevam±din± yath±sambhava½ yojetabba½. Bhavissant²vasena vuttar³p±ni.
Akariss±, akarissa, akarissa½s³ti sesa½ sabba½ yojetabba½. K±l±tipattivasena vuttar³p±ni.
Kayirati, kayiranti. Kayirasi, kayir±tha. Kayir±mi, kayir±ma. Kayirate. Sesa½ yojetabba½. Vattam±n±vasena vuttar³p±ni.
Kayiratu, kayirantu. Sesa½ yojetabba½. Pañcam²vasena vuttar³p±ni.
Kayir±, kuyir±. Kayiru½. Atr±ya½ p±¼i “kumbhimhipa’ñjali½ kuyir±, c±tañc±pi padakkhiºan”ti. Tattha kumbhimhipi añjalinti chedo. Kayir±si, kayir±tha. Kayir±mi, kayir±ma. Kayiretha, kayirera½. Kayiretho, kayir±vho. Kayira½, kayir±mhe. Sattam²vasena vuttar³p±ni.
Tattha kayir±ti ida½ “puññañce puriso kayir±”ti dassanato paµhamapurisavasena yojetabba½, “adhamma½ s±rathi kayir±”ti etth±pi “s±rathi bhava½ adhamma½ kareyy±”ti paµhamapurisavasena yojetabba½, na majjhimapurisavasena. Atha v± “kayir±s²”ti vattabbe sik±ralopa½ katv± “kayir±”ti majjhimapurisavacana½ vuttanti gahetabba½.
Ettha pana siy±– yath± “putta½ labhetha varadan”ti p±¼iya½ “labheth±”ti imassa padassa “sabbhireva sam±setha, sabbhi kubbetha santhavan”ti-±d²su “sam±seth±”ti-±d²na½ viya paµhamapurisavasena attha½ aggahetv± purisavipall±sa½ katv± “labheyyan”ti uttamapurisavasenattho aµµhakath±cariyehi gahito, tath± tumhehipi “adhamma½ s±rathi kayir±”ti ettha “kayir±”ti padassa purisavipall±sa½ katv± “kareyy±s²”ti majjhimapurisavasenattho vattabbo, aµµhakath±cariyehipi “kareyy±s²”ti tadattho vuttoti? Sacca½, eva½ santepi aµµhakath±cariyehi voh±ratthesu paramakosallasamann±gatatt± “tvan”ti vattabbe atthe bhava½saddo pavattati, “bhavan”ti vattabbe atthe tva½saddo pavattat²ti cintetv± adhipp±yatthavasena “kareyy±s²”ti attho vutto, na purisavipall±savasena. Tath± hi “putta½ labhetha varadan”ti imassa aµµhakath±ya½ “labheth±”ti ulliªgitv± “labheyyan”ti purisavipall±savasena vivaraºa½ kata½. “Adhamma½ s±rathi kayir±”ti imassa pana aµµhakath±ya½ “kayir±”ti ulliªgitv± “kareyy±s²”ti vivaraºa½ kata½, tasm± “adhamma½ s±rathi kayir±”ti ettha purisavipall±so na cintetabbo. Atha v± yath± “putta½ labhetha varadan”ti ettha ca “k±ye rajo na limpeth±”ti-±d²su ethavacana½ gahita½, eva½ ethavacana½ aggahetv± “labhe ath±”ti padacchedo karaº²yo. Evañhi sati purisavipall±sena kicca½ natthi. Tattha labheti sattamiy± uttamapurisavacana½ “vajjhañc±pi pamocaye”ti padamiva. Ath±ti adhik±rantare nip±to padap³raºe v±. Ettha ca adhik±rantaravasena aparampi vara½ putta½ labheyyanti attho. Yasm± panettha dvinnamatth±na½ uppatti dissati, yasm± cetesu dv²su dujj±no bhagavato adhipp±yo, tasm± dvepi atth± gahetabb±va.
Ettha pana kiñc±pi liªgavipall±so vibhattivipall±so vacanavipall±so k±lavipall±so purisavipall±so akkharavipall±soti chabbidho vipall±so ±haritv± dassetabbo, tath±pi so upari ±vibhavissat²ti na dassito. Tatra kayir±th±ti pada½ sattamiy± parassapadavasena attanopadavasena ca dvidh± bhijjati, tath± majjhimapurisabahuvacanavasena paµhamapurisekavacanavasena ca. Tath± hi “yath± puññ±ni kayir±tha, dadant± apar±paran”ti ettha “kayir±th±”ti ida½ sattamiy± parassapadavasena majjhimapurisabahuvacanavasena ca vutta½. Yath±nur³pa½ puññ±ni kareyy±thayev±ti hi attho. “Kayir±tha dh²ro puññ±n²”ti ettha pana “kayir±th±”ti ida½ sattamiy± attanopadavasena paµhamapurisekavacanavasena ca vutta½. Kareyy±ti hi attho. Idha parokkh±divasena yirapaccayasahit±ni r³p±ni yebhuyyena s±sane appasiddh±n²ti na dassit±ni.
Attano phala½ karot²ti k±raºa½. Karot²ti katt±, eva½ k±rako k±raka½ v±. Ettha hi k±rakasaddo yattha kattuk±rakakammak±rak±div±cako, tattha pulliªgopi hoti, yebhuyyena napu½sakaliªgopi. Yattha pana rajatak±rakammak±ralohak±r±div±cako, tattha pulliªgo eva. K±r±pet²ti k±r±pako. Kara½, kubba½, krubba½, karonto, kubbanto, kubb±no, kurum±no, pakru½bbam±no K±rik±, k±r±pik±. Karont², kubbant². K±raka½ kula½. K±r±paka½, karonta½, kubbanta½, kurum±na½. Saªkh±ro, parikkh±ro, parikkhato, purakkhato, karaºa½, kriy±. Akkharacintak± pana “kriy±” iccapi padamicchanti. Ettha kriy±saddo kiñc±pi “aphal± hoti akrubbato”ti-±d²su kak±rarak±rasa½yogavant±ni pad±ni dissanti, tath±pi klesasaddo viya p±¼iya½ na dissati, adissam±nopi so aµµhakath±cariy±d²hi gar³hi gahitatt± gahetabbova. Tath± hi “kriy±kriy±pattivibh±gadesako”ti-±dik± saddaracan± dissati.
K±tu½, kattu½. K±tave, k±retu½. Katv±, katv±na, k±tuna, karitv±, karitv±na, kacca, adhikacca, kariya, kariy±na, purakkhitv±, k±retv±. Aññ±nipi tumant±d²ni yojetabb±ni.
Tatra kacc±ti katv±. Adhikacc±ti adhika½ katv±. Akkharacintak± pana saddasatthanaya½ niss±ya “adhikicca” iti r³pa½ icchanti, maya½ panet±disa½ r³pa½ p±¼iy± anuk³la½ na hot²ti na icch±ma. Tath± hi therik±g±th±ya½ gotamiy± parinibb±navacane “padakkhiºa½ kacca nipacca p±de”ti p±¼i dissati. Tattha hi padakkhiºa½ katv±ti attho. Kacc±ti padassa dassanena adhikacc±ti padampi diµµhameva hoti, esa nayo aññatr±pi yath±raha½ veditabbo.
Id±ni karotissa dh±tussa appamattaka½ atth±tisayayoga½ kathay±ma– taºhaªkaro. K±raº±. Pharus±hi v±c±hi pakrubbam±no. Sante na kurute piyanti.
Tatra taºhaªkaroti veneyy±na½ taºha½ lobha½ karoti hi½sat²ti taºhaªkaro. Atha v± r³pak±yadhammak±yasampattiy± attani sakalalokassa taºha½ sineha½ karoti janet²ti taºhaªkaro. K±raº±ti hi½san±. Pakrubbam±noti hi½sam±no. Sante na kurute piyanti sappurise attano piye iµµhe kante man±pe na karot²ti attho. Atha v± piya½ piy±yam±no tussam±no modam±no sante na kurute na sevat²ti attho. Yath± “r±j±na½ sevat²”ti etasmi½ atthe r±j±na½ piya½ kuruteti saddasatthavid³ mantenti, dullabh±ya½ n²ti s±dhuka½ manasi k±tabb±.
Ettha ca parikkh±rasaddassa atthuddh±ro n²yate, “parikkh±roti sattahi nagaraparikkh±rehi suparikkhitta½ hot²”ti-±d²su pariv±ro vuccati. “Ratho setaparikkh±ro, jh±nakkho cakkav²riyo”ti-±d²su alaªk±ro. “Ye cime pabbajitena j²vitaparikkh±r± samud±netabb±”ti-±d²su sambh±ro. Etthetañhi vuccati–
S±sanaññ³hi viññ³hi, parikkh±roti s±sane;
pariv±ro alaªk±ro, sambh±ro ca pavuccati.
J±gara niddakkhaye. J±garoti. J±gara½. D²gh± j±garato ratti.
Tan±d² ettak± diµµh±, dh±tavo me yath±bala½;
suttesvaññepi pekkhitv±, gaºhavho atthayuttitoti.

Tan±digaºoya½.

Rudh±dichakka½ vividhatthas±ra½,
matiªkara½ viññujan±dhir±ma½;
u¼±rachandehi susevan²ya½,
suvaººaha½sehi suci½va µh±na½.

Iti navaªge s±µµhakathe piµakattaye byappathagat²su viññ³na½

Kosallatth±ya kate saddan²tippakaraºe rudh±dichakka½

N±ma

Sattarasamo paricchedo.